Straipsnio vertimas

Hannah Aubry

Elono Musko „X“ platforma užblokavo Europos Komisijai galimybę reklamuotis, tikėtina, reaguodama į 120 mln. eurų baudą už klaidinančią patvirtinimo (verifikavimo) sistemą ir bendrą skaidrumo trūkumą. Esame dėkingi Elonui Muskui, kad jis dar kartą įrodė, kodėl pasauliui reikia atsijungti nuo korporacijų valdomų, centralizuotai kontroliuojamų socialinės žiniasklaidos platformų ir prisijungti prie geresnio būdo būti internete. Pasauliui reikalingas atviras socialinis internetas per Fedivisatą ir „Mastodon“.

Pilietinėje visuomenėje vis dažniau raginama viešąsias institucijas investuoti į skaitmeninį suverenumą. Terminas „skaitmeninis suverenumas“ reiškia, kad institucija turi autonomiją ir kontrolę svarbiausiai skaitmeninei infrastruktūrai, duomenims ir paslaugoms, sudarančioms jos buvimą internete. Iki šiol socialinė žiniasklaida nebuvo šio pokalbio dalis. Manome, kad atėjo laikas tai pakeisti.

Bet kurioje laisvoje visuomenėje kiekvieno piliečio teisė yra pasiekti ir komentuoti savo vyriausybės naujienas, sprendimus ir argumentus. Tikime, kad vyriausybės pareiga yra užtikrinti šią teisę savo rinkėjams. Viešosios institucijos turėtų bendrauti su savo piliečiais atvirose platformose, o ne tose, kurios reikalauja susikurti paskyrą ir siųsti asmeninius duomenis savo interesų siekiančiai technologijų įmonei. Šiandien institucijos dažnai bendrauja per cenzūruojantį korporacijų filtrą, kurios nesirūpina geriausiais žmonių ar visuomenės interesais. Jos leidžia, kad jų žinutę valdytų nuo realybės atitrūkusių ir per daug apmokamų žmonių, manančių, jog jie turėtų turėti nekontroliuojamą galią, užgaidos. Negalime leisti, kad taip būtų. „Mastodon“ siūlo kelią į priekį bet kuriai institucijai, norinčiai perimti savo komunikacijos kontrolę, ir mes galime padėti jums pradėti jau šiandien.

Viena iš priemonių, kurias šios korporatyvinės socialinės žiniasklaidos platformos naudoja institucijų komunikacijai kontroliuoti, yra algoritmas. Platformos strategiškai sureguliuoja savo algoritmus taip, kad institucijoms būtų sunku, jei ne neįmanoma, pasiekti savo žmones nemokant platformai už reklamą. Musko žingsnis išjungti Europos Komisijos reklamos galimybes atrodo kaip iškreiptas galios demonstravimas reaguojant į teisėtą baudą – toks, kuris efektyviai nutildo svarbų viešojo diskurso kanalą. Turėtume baisėtis, kad bet kuris vienas asmuo gali daryti tokią įtaką santykiams tarp vyriausybių ir žmonių, kuriems jos atstovauja. Turėtume būti ypač susirūpinę, kai tas asmuo apskritai nemano, kad mūsų vyriausybės turėtų egzistuoti.

https://blog.joinmastodon.org/2025/12/the-world-needs-social-sovereignty/post-screenshot.png

„Mastodon“ chronologinė laiko juosta reiškia, kad jokiai institucijai nereikia manipuliuoti algoritmu, kad informuotų savo žmones. Naudojant grotažymes (hashtags), žmonėms, kuriems rūpi jūsų aptariamos temos, lengva jus rasti. Dar daugiau, jūsų rinkėjams nebūtina būti „Mastodon“ tinkle, kad galėtų sekti jūsų įrašus. Jie gali prenumeruoti naudodami atvirus protokolus, tokius kaip RSS, o netrukus – ir el. paštu. Kalbant apie pačią baudos priežastį – liūdnai pagarsėjusias „X“ mėlynas varneles, t. y. verifikaciją – „Mastodon“ taip pat siūlo geresnį būdą. Mes įgaliname žmones patvirtinti savo tapatybę susiejant socialinį profilį su oficialia (ar asmenine) svetaine. Tai leidžia užtikrinti didesnį skaidrumą ir pasitikėjimą nei kliaujantis dažnai abejotinos reputacijos vienos korporacijos verifikavimo praktikomis, ypač tokios, kuri yra pasirengusi parduoti reputaciją už nedidelį mėnesinį mokestį. (Tuo tarpu kita korporatyvinė socialinės žiniasklaidos platforma uždirbo 16 mlrd. JAV dolerių, 10 % savo 2024 m. pajamų, iš reklamų, skirtų sukčiavimams ir draudžiamoms prekėms.)

Eroje, kur informacija yra galia, liūdna matyti, kaip mūsų institucijos taip smarkiai pasiduoda pramonės ir individų užgaidoms. Priešingai elgiasi Europos Komisija, kuri rodo pavyzdį prisiimdama atsakomybę už socialinį suverenumą savo žmonių vardu. Jie turi nuosavą „Mastodon“ instanciją, ec.social-network.europa.eu, kad tiesiogiai pasiektų europiečius ir laikytų juos gerai informuotus. „Mastodon“ didžiuojasi galėdami padėti jiems valdyti techninę šio proceso pusę. Jei esate Fedivisatos narys ir norėtumėte matyti, kad jūsų vyriausybė valdytų savo socialinį suverenumą, raginame susisiekti su savo vietos atstovu ir paaiškinti, kodėl manote, kad jie turėtų pradėti naudoti atvirus socialinės žiniasklaidos tinklus, tokius kaip Fedivisata. Čia, „Mastodon“ tinkle, pradedame giją su ištekliais, padėsiančiais jums susisiekti su savo vietos atstovu.

Padarydami naujienas ir tiesą priklausomas nuo reklamos biudžetų, sukūrėme aplinką, kurioje bet koks naratyvas gali laimėti, jei tik pasakotojas nori už tai mokėti. Jei leisime šioms sąlygoms tęstis, paliksime nuošalyje balsus, kurie iš tikrųjų svarbūs: žmones ir jų viešąsias institucijas. Kritiškai svarbu, kad tie balsai nebūtų nutildyti amžiams. Fedivisatos pažadas yra geresnio kelio į priekį pažadas: laisvo nuo reklamų ir manipuliuojančių algoritmų, vietos, sukurtos tokių ir tokiems žmonėms kaip jūs, kuriems mūsų suverenumas yra teisė, o ne privilegija.

Mums visiems reikės dirbti išvien, kad sukurtume geresnį būdą būti internete. Jei norite paleisti savo instanciją ar turite idėjų, kaip galėtume paskatinti daugiau institucijų perimti savo socialinio suverenumo kontrolę, susisiekite su mumis adresu hello@joinmastodon.org.

Po to, kai atradau Fedivisatą, neapleidžia mintys, kodėl masės vis dar naudoja komercinius socialinius tinklus ir paklūsta jų labai nepalankioms taisyklėms. Pamėginsiu šias mintis sudėti, kad pagaliau galėčiau atlaisvinti savo galvą kitiems pasaulio klausimams. 😉

Mano akimis, socialiniai tinklai tėra dar vienas informacijos kanalas. Jei grįžtume į istoriją, matytume aiškią evoliucijos seką:

• Knygos.

• Laikraščiai.

• Radijas.

• Televizija.

• Laiškai.

• Telefono pokalbiai.

• Interneto forumai / El. paštas.

Visa tai – informacija, jos gavimas ir (arba) atgalinis ryšys. Kaip ji keliauja, kaip greitai galima atsakyti, susisiekti su autoriumi ar pasidalinti su kitu – visa tai priklauso nuo pasirinkto kanalo. Pavyzdžiui, knygos autoriui laišką galima parašyti per knygos leidyklą.

Socialiniai tinklai visa tai turėjo paversti gražiu, etišku ir trumpiausiu keliu tarp žmonių. Nereikia laukti kelias dienas, galima apsieiti be tarpininkų.

Deja, viskas pasikeitė, kai įsikišo pinigai ir pelno godumas. Šie gigantai rado naują prekę: mūsų dėmesį ir mūsų duomenis. Taip mes tapome ne klientais, o jų produktu.

Algoritmai ir „Like“ mygtuko spąstai

Godumas įvedė algoritmus. Socialinių tinklų savininkų tikslas tapo ne sujungti, o išlaikyti žmogų kuo daugiau laiko praleidžiantį žiūrint į ekraną.

„Like“ mygtukas turbūt ir buvo ta blogybių pradžia. Jo nebuvo nei forumuose, nei juo labiau elektroniniame laiške. Jei jau reaguodavai, tai turėjai parašyti kažką bent šiek tiek prasmingo. „Like“ paspaudimas turėjo būti paprastu įvertinimu, o tapo valiuta, kuria perkame dėmesį. Tuo pačiu tai signalas algoritmui, kad šis turinys išlaikys dėmesį. Nebereikalingas komentaras, nereikalinga diskusija: pamatei, „palaikinai“, žiūri kitą.

Dabartinė situacija pažengė tiek, kad tapo tiesiog juokinga, jei nebūtų graudi. Turime milžiniškus „Facebook“ puslapius su tūkstančiais sekėjų, bet be perkamų reklamų („adsų“) turinį pamato vos keli šimtai žmonių – nebent turinys skandalingas, kontroversiškas. Verslas ir žiniasklaida moka duoklę „Metai“ ar kitiems gigantams vien už tai, kad pasiektų savo pačių suburtą auditoriją. Skaitmeninio turinio kūrėjai įrašus rašo ne skaitytojui, o pirmiausia algoritmui.

Rimtesnis turinys tampa per sunkus iškilti į paviršių, todėl nusėda ant sunkiai pasiekiamo dugno, o mėšlas lengvai plaukia paviršiuje.

Mes mindžiukuojame toje pačioje mėšlo baloje, nes visi esame čia. Ir kol žiūrėsime tik ten, kur didžiausia auditorija, tol toje baloje ir liksime.

Žingsnis į šoną – atgal prie ištakų

Ką daryti, ar reikia kurti naują, kitokį socialinį tinklą? Ne, mums nereikia kurti naujo socialinio tinklo. Jis jau yra. Tai Fedivisata.

Daugelis mano, kad tai žingsnis atgal nuo išpuoselėto „Facebook“ ar „Instagram“ arba kad tai pernelyg sudėtinga, nes nėra vieno serverio, vieno vardo. Taip, tai žingsnis nuo esamos situacijos, tai žingsnis iš priklausomybės į šoną, bet jis veda į interneto ištakų kelią, kur valdė ne produktai, o protokolai. Į tai, koks internetas turėjo būti: decentralizuotas, be vieno ar kelių gigantiškų savininkų, be sekimo, be manipuliacijų, kur mano duomenys priklauso man.

Tačiau tam reikia įdėti daug sunkaus darbo. Darbo, kaip ir su kiekviena priklausomybe: pirmiausia pripažinti ligą, o tada išgyti pačiam ir tuomet padėti kitiems ištrūkti iš algoritmų įtakos bei grąžinti juos prie tikro bendravimo skaitmeninėmis priemonėmis.

Mažiau patogumo – daugiau privatumo (ir ramybės)

Fedivisata nėra tokia blizganti kaip komerciniai socialiniai tinklai, bet ji veikia kitaip. Čia nėra vieno stebuklingo algoritmo, kuris už tave nuspręstų, ką tau šiandien „reikia“ pamatyti. Be to, čia nėra vartotojo profiliavimo ar duomenų rinkimo, skirto tikslinei reklamai pateikti.

Daugelis skundžiasi, kad tai „mažiau patogu“. Reikia rasti serverį, prie kurio prisijungti, ne viskas paduota lyg ant lėkštutės. Bet mažiau patogumo reiškia daugiau privatumo ir kontrolės. Fedivisatos filosofija paprasta: galite turėti vieną profilį viskam ir iš jo sekti skirtingose Fedivisatos sistemose esančius profilius. Arba, kas geriau, galite susikurti atskirus profilius pagal kontekstą, gyvenimo būdą, bendraminčius – ypač jei ketinate ne tik skaityti, bet ir kurti skaitmeninį turinį.

Įsivaizduokime sistemą, kurioje bendraujame nepersipindami atskiruose profiliuose (kiekvienas turintis savo prisijungimą):

• Asmeninis privatus: bendravimui su artimiausiais asmenimis.

• Asmeninis viešas: diskusijoms su žmonėmis, kurių gal net nepažįstate, ir kuriems nebūtina žinoti jūsų privačių nuostatų.

• Knygų klubo profilis: skirtas tik literatūrai, galbūt pagal mėgstamą žanrą.

• Bendruomenės profilis: skirtas vietos džiaugsmams ir problemoms spręsti.

• Darbinis profilis: skirtas verslo įmonės ar pareigybiniam bendravimui su klientais ar jų informavimui.

Taip atsiranda aiškios ribos – ką rašai ir ką matai. Fedivisatoje nėra algoritmų, kurie paslepia turinį, todėl FOMO (baimė kažką praleisti) dingsta, nes įrašai neprapuola. Sekėjai gali pamatyti visus įrašus, kuriuos seka. Jie guli chronologine tvarka. Gali pratęsti skaitymą nuo ten, kur baigei. Gali skirti skirtingą laiką skirtingiems pomėgiams, nebijodamas, kad darbo reikalai užgoš laisvalaikį.

Fedivisata suteikia laisvę ir ramybę

Tačiau pirmiausia turime suprasti, kas yra laisvė ir kas yra ramybė šiame kontekste.

Daugiau laisvės – tai ne begalinė laisvė be atsakomybės. Tai laisvė pačiam nuspręsti, ką nori rašyti ir skaityti, ir atsakyti už savo sprendimą. Jei rašymas agresyvus, tokį profilį skaitytojai, kuriems toks tonas nepatinka, ramiai užblokuos, tačiau jūs galite rasti ir bendraminčių. Kiekvienam savo ratas.

Ramybė – tai nerimo nebuvimas, nes žinai, ką kontroliuoji.

Kai žinai, kad tavo srautas priklauso tau, o ne algoritmui, ateina ramybė.

Pabaigai

Tikiu, kad su laiku noras žiūrėti algoritmų suvirškintą turinį mažės. Nes tikras bendravimas, net jei jis reikalauja šiek tiek daugiau pastangų, visada yra vertingesnis už triukšmą.

Todėl noriu paprašyti: grįžkime prie bendravimo.