Mokyti liūtą būti vegetaru, arba kodėl nepakeisime Babelio

Jau paskelbtas popiežiaus Leono XIV enciklikos lietuviškas vertimas. Laukiau jo ir galimų įžvalgų apie didžiąsias skaitmenines platformas, bet ilgainiui supratau, kad mano lūkesčiai neturi jokio pagrindo.

Nuo gegužės mėnesio, kai dokumentas pasirodė kitomis kalbomis, atitinkamos išvados taip ir nebuvo padarytos. Perskaičius encikliką dar kartą, tapo aišku, kodėl. Popiežius teisingai įvardija problemą, sulygina ją su Babeliu ir vaizdžiai pasiūlo alternatyvą – Nehemijo kelią. Tačiau praktiniame lygmenyje siūloma ir toliau statyti tą patį Babelį, tik tikintis, kad tai bus daroma „Nehemijo būdu“.

Tai prilygsta prašymui liūtui tapti vegetaru. Teoriškai skamba gražiai, realybėje – neįmanoma.

Jei iš tiesų renkamės Nehemijo kelią, neprašome keisti taisyklių Babelio viduje. Tiesiog kiekvienas imamės darbo ir statome savo sienos atkarpą.

Realybėje tai reiškia ne atskaitomybės ir skaidresnių algoritmų reikalavimą iš „Facebook“, o savo tinklų kūrimą Fedivisatoje, kur algoritmas yra skaidriausias iš galimų – grynai chronologinis.

Tik tada gali prasidėti tikri pokyčiai kai darai pats, o ne prašai kito pasikeisti.


„Meta One“: kaip nemokamas skaitmeninis įrankis tampa labai brangiu.

Rugsėjo 15 d. „Meta“ oficialiai išleido naujieną: „Introducing Meta One“ – abonementinių planų paketus visai savo platformų šeimai („Facebook“, „Instagram“, „WhatsApp“). [https://about.fb.com/news/2026/09/introducing-meta-one-subscription-service-more-features-ai/] Iš pirmo žvilgsnio pranešimas parašytas gražia korporatyvine kalba: „suteikiame daugiau galimybių kūrėjams“, „daugiau dirbtinio intelekto“, „galimybė išsiskirti“.
Bet užtenka perskaityti oficialias kainas bei funkcijų sąrašą ir atsiveria tikrasis paveikslas.

Oficialiame pranešime „Meta“ išdidžiai pareiškia:

„The core experience across our apps and Meta AI will stay free.“ (Pagrindinė patirtis mūsų programėlėse lieka nemokama).

Mums bandoma įteigti, kad viskas gerai. Bet kas yra ta „pagrindinė patirtis“? Tai galimybė vartotojui naršyti srautą ir stebėti reklamas. Naršyti ir stebėti – nemokama. Tačiau bet koks bandymas naudoti platformą kaip profesionalų įrankį arba išsivesti vartotoją į išorinį internetą (savo svetainę) jau taps mokama paslauga.

Atsiverskime planų aprašymus verslui ir kūrėjams:

  • „Essential“ ($14.99/mėn.): Bazinė patikra, apsauga nuo klastotojų. Nuorodų skelbimo čia net nėra.
  • „Advanced“ (nuo $49.99/mėn.): Čia atsiranda eilučių eilutė: „links in organic posts and reels“ (nuorodos organiniuose įrašuose ir „reels“).
  • „Expert“ ($149/mėn.) ir „Max“ ($499/mėn.): Didesni limitai komandoms. Perskaitykime tai dar kartą: galimybė įdėti HTML nuorodą (a href=“…”) į savo fb įrašą paverčiama funkcija, už kurią reikalaujama nuo $50 iki $500 per mėnesį.

Daugelis jau seniai nuorodas slepia komentaruose, bandydami apgauti algoritmą. Bet šiandien korporacija aiškiai parodo: durys į išorinį internetą paverčiamos mokama privilegija.

Tai, kas internete (tinklalapyje, el. pašte, RSS) yra nemokama bazinė technologija, kas buvo http protokolo pagrindas ir mintis, uždaroje korporacijos ekosistemoje tapo prabangos preke.

Dar 2016 m., pristatydamas ilgalaikį verslo planą, Markas Zuckerbergas atvirai įvardijo tris žingsnius: iš pradžių pritraukti žmones nemokamu ryšiu, tada leisti verslui ir organizacijoms užsiauginti organinę auditoriją, o galiausiai – apmokestinti įrankius tai auditorijai pasiekti. Šiandien mes esame būtent trečiame etape. Iš pradžių organizacijos ir parapijos buvo prisiviliotos nemokamu pasiekiamumu. Vėliau organinis pasiekiamumas buvo nukirptas, kad pirktume „Boost“. Dabar apmokestinamas net pats mygtukas, nukreipiantis į jūsų pačių svetainę.

Ką tai reiškia verslui, bendruomenėms?

Jei organizacija ar verslas visą savo komunikaciją ir ryšį su žmonėmis patikėjo tik „Facebook“ ar „Instagram“ puslapiui – ji nevaldo nieko. Ji tėra nuomininkas, kurio patalpų savininkas ką tik pranešė, kad už išėjimo durų rankenos pasukimą reikės mokėti atskirai.

Koks sprendimas?

Viešai komunikacijai reikalingi prenumeratos sprendimai ar būdai pasiekti klientų akis. Visais laikais siekėme pasiekti žmones: dėjome skelbimus į laikraščius, platinome skrajutes, o pastarąjį dešimtmetį kvietėme sekti „Facebook“ paskyras. Tačiau skaitmeninėje erdvėje tikroji prenumerata yra tik ta, kurią valdome mes patys.

Todėl siūlau:

  • Nenustoti naudotis socialiniais tinklais, bet pakeisti jų vaidmenį: „Facebook“ turi būti tik iškaba / tinklas žmonėms pagauti, bet ne jūsų namai.
  • Investuoti į savo infrastruktūrą: Turėti savo svetainę, savo naujienlaiškių sistemą (el. pašto adresų sąrašą) ir tiesioginius ryšio kanalus (pvz. Fedivisatos paskyra ar serveris).
  • Suvokti, kad atviras internetas vėl tampa vertybe: Žaibiška svetainė be reklaminio triukšmo, tiesioginis naujienlaiškis ir atvira Fedivisata yra vienintelis būdas pasiekti žmones tiesiogiai – be tarpininkų, mokesčių ir algoritmų filtrų.

Išvertus oficialią „Meta“ kalbą į žmonių kalbą, žinia paprasta: jei norite išlaikyti nepriklausomybę, laikas grįžti prie interneto šaknų, t.y. savo svetainių ir savo ryšio kanalų.