Minčių pūga tinklaraščio įrašaihttps://minciu.puga.lt/lt-LThttps://minciu.puga.lt/blog/rytas-su-socilaliniu-tinklu/https://minciu.puga.lt/blog/rytas-su-socilaliniu-tinklu/Sun, 16 Aug 2026 00:00:00 GMTRytas. Žadintuvas, pirma kava ir ranka instinktyviai tiesiasi prie telefono. Pasaulis dar tik bunda, bet ekrane jau verda gyvenimas. Pirmasis dienos veiksmas – „Facebook“, „Instagram“ ar „LinkedIn“ perbraukimas pirštu. Tai tapo automatiniu ritualu. Mes tikimės sužinoti, kas įvyko per naktį, gauti šviežiausias naujienas ar tiesiog pasitikrinti, kuo gyvena pasaulis. Bet ar kada nors atkreipei dėmesį į datas ir laiką šalia įrašų? Pirmasis įrašas sraute – vakarykštis. Kitas – prieš 3 dienas. Dar kitas – iš praėjusios savaitės. Nekalbant apie tai, kad tai įrašai profilių kurių net neseki. Paaiškėja, kad ryte gavai ne naujienas, o algoritmo iš naujo pašildytą seną maistą. Kurį kažkas jau valgė ir jį peikė arba, rečiau, gyrė. Tu ieškojai dabarties, o gavai praeitį, kurią tau parinko kompiuterinė programa. Kava atšalo, o telefone srautas dar nesibaigė. Išbandai alternatyvą – Fedivisatą (pvz., „Mastodon“). Čia nėra pikto algoritmo, kuris nuspręstų, ką tau rodyti. Turinys rodomas griežta chronologine tvarka. Jei vakare jau peržiūrėjai dienos naujienas, ryte tau lieka tik tai, kas iš tiesų skelbta per naktį – keli tikri, švieži įrašai (nebent kažkas pasidalino senesniu įdomiu įrašu). Per 2–5 minutes peržvelgi viską ir išjungi telefoną. Paaiškėja tiesa: centralizuotose platformose mes renkamės algoritmo pateiktą turinį ne todėl, kad jis mums geresnis, o todėl, kad algoritmas treniruoja mūsų smegenis gauti ne informaciją, o dopamino dozę. Jis tyčia nemeta visko iškart, kad verstų braukti pirštu vėl ir vėl. Rytas tampa ramiu ir efektyviu. Tu atgauni savo laiką, o tavo srautas vėl priklauso laikui ir tikriems žmonėms, o ne privataus verslo interesams. *(tekstas paskelbtas LinkedIn'e)*https://minciu.puga.lt/blog/migravimas-is-wordpress-i-astro/https://minciu.puga.lt/blog/migravimas-is-wordpress-i-astro/Fri, 14 Aug 2026 00:00:00 GMTŠiandien galutinai migravau iš „WordPress“ į „Astro“. Ir iškart supratau du dalykus: pirma, kaip gera atsisakyti nereikalingo balasto, ir antra – kad po visų šitų perstatymų, atrodo, nebemoku rašyti pačių įrašų. Po ilgo laiko, bereikalingai palaikant ir nuolat atnaujinant šį retai pildomą, mažytį tinklaraštį, pastebėjau absurdišką skaičių: 26 įrašų archyvas „WordPress’e“ užėmė virš 400 MB. Puslapis užsikraudavo lėtokai, nuolat reikėjo kešuoti ir gaudyti amžinus įskiepių atnaujinimus. Absurdiškiausia tai, kad tekstą visada rašau Markdown formatu, o norint jį įkelti į „WordPress“, reikalui prireikdavo dar vieno atskiro įskiepio. Perteklinė sistema tiesiog trukdė pačiam rašymui. Vienintelis dalykas, kuris mane ilgai stabdė nuo šio žingsnio – ActivityPub įskiepis, leidęs šį tinklaraštį turėti kaip atskirą Fediverse serverį. Vis tik po ilgo dvejojimo nusprendžiau jį paaukoti. Senus įrašus palieku be komentarų (nebent vėliau juos iš naujo perpublikuosiu tinkle), o naujųjų įrašų komentarai ir diskusijos iš Fediverse bus matomi ir pačiame tinklaraštyje. Rezultatas? Tas pats turinys „Astro“ ir Git sistemoje dabar užima vos kelis šimtus kilobaitų, o puslapis veikia žaibiškai. Galiausiai grįžau prie to, nuo ko ir pradėjau – prie paprasto teksto. Šis įrašas labiau skirtas pamatyti ar viskas veikia kaip tikėjausihttps://minciu.puga.lt/blog/masina-uz-uzuolaidos/https://minciu.puga.lt/blog/masina-uz-uzuolaidos/Sat, 11 Jul 2026 00:00:00 GMT_(Išverstas straipsnis, vertimas Google Gemini)_ Kaip socialinių tinklų platformos slopina tiesą, klastoja konsensusą ir paverčia jus naudingu idiotu „The Sentinel Report“ 2026 m. liepos 10 d. Pilnai šaltiniais pagrįsta tiriamoji ataskaita Autorius Mark Rosenburg | The Sentinel Report “We Watch the Code.” | [https://thesentinelreport.substack.com] ## ĮŽANGA: KODĖL AŠ TAI PARAŠIAU Įrašui „LinkedIn“ tinkle paaukojau valandas dokumentuoto tiriamojo darbo – su nuorodomis į šaltinius, paremto faktais, patikrinamo. Penkios peržiūros (angl. impressions). Tada stebėjau, kaip įrašas be jokių šaltinių, be įrodymų, pilnas vien emociškai užtaisytų teiginių apie kažkokią šešėlinę organizaciją, surinko tūkstančius peržiūrų ir šimtus pasidalinimų. Aš nesiskundžiu. Aš tiriu. Nes tai, ką radau pradėjęs narplioti šį siūlą, nėra tiesiog algoritmo korta. Tai dokumentuota, įrodoma, pačių sistemų darbuotojų (angl. whistleblowers) patvirtinta sistema – suprojektuota nuo pamatų tam, kad palaikytų jūsų pyktį, skaldytų jus ir, svarbiausia, verstų vartoti. Tai yra tas tyrimas. Kiekvienas teiginys šiame dokumente turi šaltinį. Kiekvienas šaltinis yra nurodytas. Perskaitykite jį, patikrinkite, pasidalykite. Tai ir yra tikslas. ## PIRMA DALIS: KAS ĮVYKSTA TĄ AKIMIRKĄ, KAI PASPAUDŽIATE „POST“ Dauguma žmonių mano, kad įrašo paskelbimas socialiniuose tinkluose yra tarsi kalbėjimas kambaryje. Kažką pasakai, esantys šalia išgirsta. Vyksta visiškai ne tai. Tą akimirką, kai paspaudžiate „Post“ (paskelbti), jūsų turinys palieka įrenginį ir keliauja per jūsų interneto paslaugų teikėją (ISP) – kuris jau fiksuoja duomenų paketą – per šviesolaidinę maršruto infrastruktūrą tiesiai į vieną iš milžiniškų platformos duomenų centrų. Tačiau jis nekeliauja pirmiausia jūsų sekėjams. Jis keliauja į klasifikatorių. Hash Scan (Maišos skenavimas): jūsų įrašas gauna pirštų atspaudą Prieš bet kuriai žmogaus akiai pamatant jūsų turinį, platformos jį suspaudžia į vadinamąjį hash – skaitmeninį pirštų atspaudą. Remiantis „The Markup“ tyrimu (2024 m. kovas), platformos naudoja šiuos hash kodus, kad patikrintų jūsų turinį pagal anksčiau pažymėtos (užblokuotos/apribotos) medžiagos duomenų bazę. Šiuo būdu atspaudai nuimami vaizdams, vaizdo įrašams ir teksto šablonams. Jei jūsų turinys struktūriškai panašus į bet ką, kas anksčiau buvo pažymėta kaip nepageidautina – raktiniais žodžiais, tema, tonu ar šablonu – jis nukreipiamas papildomai peržiūrai dar prieš prasidedant bet kokiam platinimui. Jokio įspėjimo. Jokio pranešimo. Visiškai nematoma jums. _Šaltinis: The Markup, „How Automated Content Moderation Works (Even When It Doesn’t)“, 2024 m. kovo 1 d._ ## ANTRA DALIS: ALGORITMAS VERTINA KIEKVIENĄ JŪSŲ ŽODĮ Jei jūsų įrašas praeina hash skenavimą, jis patenka į kelių lygių vertinimo sistemą, kuri vienu metu analizuoja tūkstančius signalų: - Jūsų paskyros ankstesnę įtraukimo (angl. engagement) istoriją - Konkrečius žodžius, kuriuos naudojote - Tai, ar įtraukėte išorinę nuorodą - Laiką, kada paskelbėte įrašą - Kaip greitai pirmieji žiūrovai sureaguoja per pirmąsias 60 minučių Paskutinis punktas yra kritinis. Platformos veikia pagal tai, ką tyrėjai vadina „auksiniu langu“ – pirmąsias vieną ar dvi valandas po paskelbimo. Jei jūsų turinys tame lange nesugeneruoja greitos reakcijos, algoritmas de-prioritizuoja jį likusiam jo gyvavimo laikui. „Shadowbanning“ (šešėlinis blokavimas) yra tikras ir dokumentuotas Remiantis Kolumbijos universiteto Knighto pirmosios pataisos instituto (angl. Knight First Amendment Institute) paskelbtais tyrimais, platformos naudoja techniką, vadinamą demontavimu arba reitingo mažinimu (angl. downranking / shadowbanning), kad tyliai nuslopintų turinį jo nepašalindamos: „Iš pažiūros nedidelis platformos įsikišimas gali drastiškai sumažinti reitinge nuleisto turinio pasiekiamumą. „Facebook“ reitinguoja demontuotus įrašus žemiau vartotojų sraute, nei jie būtų reitinguojami įprastai.“ Tyrimai rodo, kad sumažinus tikimybę, jog vartotojas pamatys įrašą tik 10%, 20% ar 30%, jo bendras pasiekiamumas (angl. reach) gali būti visiškai sugriautas. Jūs vis tiek matote savo įrašą. Jūsų sekėjų skaičius nepasikeitė. Tačiau jo nemato beveik niekas. _Šaltinis: Knight First Amendment Institute, „Understanding Social Media Recommendation Algorithms“, Columbia University_ Išorinių nuorodų bauda Štai kažkas, ko platformos nereklamuoja: jei į savo įrašą įtraukiate šaltinio nuorodą, jūsų pasiekiamumas yra slopinamas. Kelių nepriklausomų tyrimų duomenys tai patvirtina: - LinkedIn: Įrašai su išorinėmis nuorodomis sulaukia 25–40% mažesnio pasiekiamumo, o šis slopinimas tapo „daug agresyvesnis“ 2026 m., rodo tyrėjų duomenys (Šaltinis: Infonet Algorithm Research, 2026; Digital Applied) - Instagram: Įrašai be išorinių nuorodų sulaukia 25–40% didesnio pasiekiamumo nei identiški įrašai su nuorodomis (Šaltinis: Great Scott Social Media / nepriklausomų kūrėjų tyrimai, 2026 m.) - Facebook: Įrašai su nuorodomis nuosekliai sulaukia kur kas mažesnio pasiekiamumo nei vietinis (angl. native) turinys (Šaltinis: Social Media Today, 2024 m. lapkritis) Įsisąmoninkite tai. Kuo labiau pagrindžiate savo teiginius šaltiniais, tuo mažiau žmonių juos mato. Sistema struktūriškai apdovanoja turinį be šaltinių, o ne dokumentuotą žurnalistiką. _Šaltiniai: Infonet.co Algorithm Shifts Report 2025–2026; Social Media Today, „Where Each Big Social Platform Stands on External Links“, 2024 m. lapkritis_ ## TREČIA DALIS: RAKTINIŲ ŽODŽIŲ ŽASLAI, APIE KURIUOS NIEKAS NEĮSPĖJA Socialinės žiniasklaidos platformos dabar naudoja AI modelius, įskaitant didžiuosius kalbos modelius (LLM), apmokytus pagal jų bendruomenės standartus, kad klasifikuotų turinį dar prieš jį peržiūrint žmogui. Remiantis Kongreso tyrimų tarnybos (CRS) ataskaita apie socialinių tinklų algoritmus, šios sistemos fiksuoja ne tik akivaizdžius pažeidimus: „Algoritminis turinio moderavimas apima pažangų duomenų mokslą ir mašininį mokymąsi, kuris mokosi iš didelių duomenų rinkinių, fiksuoja mūsų elgesį internete ir tampa autonomiškas.“ Šios AI sistemos ieško šablonų – temų klasterių, toninių parašų ir raktinių žodžių, kurie istoriškai buvo šalia anksčiau pažymėto turinio. Įrašas apie sekimo infrastruktūrą, viešuosius registrus, vyriausybės išlaidas ar korporacinę įtaką gali suaktyvinti klasifikatorių – Ne todėl, kad jis neteisingas. Bet todėl, kad jis skamba kaip turinys, kuris anksčiau kėlė problemų. AI nežino skirtumo tarp dezinformacijos ir nepatogaus dokumentuoto fakto. Jis skaito šabloną. Ir jis jus užkasa. Šaltinis: Congressional Research Service, „Demystifying Social Media Algorithms“, Bipartisan Policy Center; Congress.gov CRS Report R46662 ## KETVIRTA DALIS: DVIEJŲ LYGIŲ SISTEMA – TAISYKLĖS JUMS, BET NE MAN Šioje vietoje tyrimas iš nuviliančio virsta įsiutinančiu. „XCheck“ programa: „Facebook“ slapta VIP baltoji išimčių lenta 2021 m. rugsėjį „The Wall Street Journal“ paskelbė triuškinantį tyrimą – vėliau patvirtintą tūkstančiais vidinių „Facebook“ dokumentų, kuriuos nutekino informatorė Frances Haugen – atskleidžiantį slaptą programą pavadinimu „XCheck“ (cross-check). Štai ką daro „XCheck“, pačios „Facebook“ vidiniais žodžiais: Ji įtraukia į baltąjį sąrašą milijonus VIP vartotojų – įžymybių, politikų, žurnalistų ir influencerių – padarydama juos „neliečiamais taikant taisyklių vykdymo veiksmus“. Eilinių vartotojų įrašai, pažeidžiantys bendruomenės standartus, pašalinami, o paskyros sustabdomos. „XCheck“ vartotojai nukreipiami atskirai geriau apmokytų tikrintojų komandai – peržiūroms, kurios „dažnai taip niekada ir neįvyksta“. Iki 2020 m. „XCheck“ apėmė mažiausiai 5,8 milijono vartotojų. 2019 m. vidinis „Facebook“ auditas nustatė, kad ši praktika yra „viešai nepateisinama“ ir pavadino ją „pasitikėjimo sulaužymu“. Vidiniame dokumente teigiama: „Skirtingai nuo likusios mūsų bendruomenės dalies, šie žmonės gali pažeisti mūsų standartus be jokių pasekmių.“ Vidinis vadovas, nustatantis teisę patekti į „XCheck“, apibrėžė reikalavimus atitinkančias paskyras kaip tas, kurios yra „vertingos žiniasklaidai“, „įtakingos ar populiarios“ arba „keliančios viešųjų ryšių (PR) riziką“. Oficialus programos tikslas, pasak vidinių dokumentų: „niekada viešai nesivelti į konfliktus su kuo nors, kas yra pakankamai įtakingas, kad galėtų padaryti jums žalos.“ „Facebook“ savo pačios Priežiūros tarybai (angl. Oversight Board) teigė, kad „XCheck“ buvo naudojama tik „nedideliam skaičiui sprendimų“. Vidiniai dokumentai rodo, kad ji apėmė milijonus paskyrų. Tai yra dokumentuotas melas savo pačios atskaitomybės institucijai – oficialiai užfiksuotas raštu. _Šaltiniai: Wall Street Journal, „Facebook’s Secret Elite Whitelist“, 2021 m. rugsėjo 13 d.; Frances Haugen SEC Whistleblower Complaints; FBarchive (Harvard Kennedy School Public Interest Tech Lab, 2023 m. spalis)_ Kas buvo tame sąraše? Remiantis vidiniais dokumentais, kuriuos peržiūrėjo WSJ: Donaldas Trumpas, Donaldas Trumpas jaunesnysis, Elizabeth Warren, pats Markas Zuckerbergas ir milijonai kitų – įskaitant įžymybes, sportininkus ir žiniasklaidos veidus iš viso politinio spektro. Sistema nebuvo partinė. Ji buvo klasinė. Galia saugojo galią. Tuo tarpu vidutinis nepriklausomas žurnalistas ar pilietinės atskaitomybės reporteris – kažkas panašaus į jus ar mane – veikia po visu automatizuoto taisyklių taikymo svoriu, be jokio apskundimo, be peržiūros komandos ir be jokio baltojo sąrašo. ## PENKTA DALIS: KODĖL PYKTIS KAS KARTĄ LAIMI PRIEŠ TIESĄ Tai yra variklis, kuris suuka visą mašiną. Supraskite tai ir visa kita įgis prasmę. Verslo modelis Remiantis Kongreso tyrimų tarnybos analize: Internetinė reklama sudarė 98% iš „Meta“ 132 milijardų dolerių metinių pajamų 2023 m. Pasaulinės socialinių tinklų reklamos pajamos vien JAV 2024 m. pasiekė apie 90 milijardų dolerių. „LinkedIn“, priklausantis „Microsoft“, pranešė apie rekordines reklamos pajamas 2025 m. – tiesiogiai susijusias su vartotojų išlaikymu platformoje, užuot leidus jiems spustelėti ir nueiti į išorinius šaltinius. Algoritmas nėra suprojektuotas rodyti jums tiesą. Jis suprojektuotas maksimaliai prailginti laiką, kurį praleidžiate platformoje, kad reklamuotojai galėtų jus pasiekti. Ir turinys, kuris ilgiausiai išlaiko žmones platformoje, nėra pagrįsta tiriamoji žurnalistika. _Šaltinis: Congressional Research Service Report R46662, „Social Media: Content Dissemination and Moderation Practices“, 2024_ Pykčio mokslas Tai nėra spekuliacija. Tai publikuoti, recenzuoti (angl. peer-reviewed) tyrimai. Gairinis tyrimas, paskelbtas žurnale „Science“ (2024 m.), išanalizavęs per 1 milijoną „Facebook“ įrašų ir 44 000 „Twitter“ žinučių, nustatė: „Dezinformacija sukėlė daugiau pykčio reakcijų nei įrašai, kuriuose buvo patikimos naujienos… Pyktis palengvina dezinformacijos plitimą.“ Ir kas kritiškai svarbu – netgi reagavimas į dezinformaciją išreiškiant nesutikimą ją stiprina: „Kai reaguojate į dezinformaciją – net ir nesutikdami – jūs iš tikrųjų prisidedate prie dezinformacijos didėjimo ekosistemoje, nes leidžiate algoritmui žinoti, kad tai pritraukia įsitraukimą.“ — William Brady, tyrėjas, Šiaurės vakarų universiteto Kelloggo vadybos mokykla Atskiras tyrimas, paskelbtas „ScienceDirect“ (2026 m.), nustatė, kad paties „Facebook“ 2018 m. „Prasmingos socialinės sąveikos“ (MSI) atnaujinimas – kuris padidino dėmesį tokiems įtraukimo rodikliams kaip reakcijos ir komentarai – tiesiogiai prisidėjo prie ideologinio ekstremizmo ir afektinės poliarizacijos didėjimo tiek JAV, tiek Italijoje. Jie žinojo. Jie vis tiek tai padarė. _Šaltiniai: McLoughlin et al., „Misinformation exploits outrage to spread online“, Science, 2024; ScienceDirect, „Ranking for engagement: How social media algorithms fuel misinformation and polarization“, 2026; Kellogg Insight, Northwestern University, 2025 m. vasaris_ „Forbes“ verdiktas „Forbes“ tyrimas (2025 m. vasaris) tai įvardijo paprastai: „Algoritmas neapdovanoja tiesos – jis apdovanoja priešiškumą. Jei tiksli naujienų ataskaita sulaukia mažesnio įsitraukimo nei sensacingas melas, melas laimi.“ _Šaltinis: Forbes, „When The Truth No Longer Matters: How Social Media’s Engagement Obsession Is Killing Democracy“, 2025 m. vasario 13 d._ ## ŠEŠTA DALIS: KAIP KOORDINUOTI AKTORIAI APŽAIDŽIA SISTEMĄ Kol nepriklausomas žurnalistas sėdi su penkiomis peržiūromis, koordinuoti tinklai inžineriniu būdu kuria virusinį pasiekiamumą realiuoju laiku. Indianos universiteto Socialinės žiniasklaidos observatorijos tyrėjai dokumentavo konkrečią mechaniką: Koordinuotos paskyros užplūsta platformas šimtais tūkstančių įrašų per vieną dieną. Viena paskyra paskelbia įrašą. Dešimtys valdomų paskyrų iškart pakartotinai spaudžia „patinka“ ir nuima „patinka“ tam pačiam įrašui per trumpą laiko tarpą – taip apgaudami įtraukimo algoritmą, kad turinys yra natūraliai populiarus. Kai kampanija pasiekia savo tikslą, visos žinutės ištrinamos – nepaliekant jokio pėdsako, tačiau paliekant visam laikui pakeistą visuomenės nuomonę. Šios technikos gali manipuliuoti populiariomis temomis (angl. trending topics) ir maitinti algoritmus, kad nulemtų, ką mato milijonai vartotojų. Šaltinis: The Conversation, „How Foreign Operations Are Manipulating Social Media to Influence Your Views“, Indiana University Observatory on Social Media, 2026 m. vasaris Tai ne tik užsienio jėgos – vietiniai aktoriai daro tą patį Rutgerso universiteto Tinklo infekcijų tyrimo instituto (NCRI) ataskaita, pavadinta „Amerikiečių proto botifikacija“ (angl. The Botification of the American Mind), atskleidė, kad JAV politiniai aktyvistai tiek kairėje, tiek dešinėje 2024 m. naudojo tas pačias botų stiliaus tinklo taktikas: Pro-Harris kampanijos tinklas per tris mėnesius paskelbė beveik 2 milijonus kartų. Pro-Trump kampanijos tinklas per tą patį laikotarpį paskelbė 1,1 milijono kartų. Abu naudojo identiškas grotažymes (angl. hashtags) ir sinchronizuotą skelbimą, kad suklastotų populiarėjančių temų konsensusą. Šių operacijų rezultatai buvo išmatuojami visuomenės įsitikinimuose: 21% amerikiečių įtikėjo, kad Haičio imigrantai Ohajuje valgo naminius gyvūnus. 30% amerikiečių įtikėjo, kad pasikėsinimas nužudyti Trumpą buvo surežisuotas. Tai nebuvo natūralūs įsitikinimai. Jie buvo sukurti inžineriniu būdu, įšvirkšti į srautą ir sustiprinti algoritmo, kuris apdovanoja pyktį, o ne tikslumą. _Šaltiniai: Rutgers University NCRI, „The Botification of the American Mind“, 2024 m. spalis; NBC News, 2024 m. lapkričio 1 d._ Tarp-platforminė koordinacija Recenzuotas tyrimas, pristatytas „ACM Web Conference 2025“, išanalizavęs diskusijas per „X“, „Facebook“ ir „Telegram“, nustatė: „Su Rusija susijusi žiniasklaida buvo sistemiškai reklamuojama per „Telegram“ ir „X“… skatinant itin šališko, mažai patikimo ir sąmokslinio turinio plitimą.“ Ir kas svarbiausia – koordinacija peržengia atskirų platformų ribas. Tai sinchronizuota operacija visoje skaitmeninėje ekosistemoje vienu metu. _Šaltinis: Cinus, Minici, Luceri, Ferrara, „Exposing Cross-Platform Coordinated Inauthentic Activity in the Run-Up to the 2024 U.S. Election“, ACM Web Conference 2025_ ## SEPTINTA DALIS: SARGIŲ NUTILDYMAS Štai, ko gero, labiausiai sukrečiantis dokumentuotas faktas visame šiame tyrime. Tyrėjai ir institucijos, tyrinėjančios visa tai – sekančios botus, žyminčios tinklus, atskleidžiančios dezinformaciją – susidūrė su koordinuotomis teisinėmis ir politinėmis kampanijomis, skirtomis priversti juos sustoti. Remiantis „Brennan Center for Justice“ duomenimis: „Ohajo atstovo Jimo Jordano Specialusis pakomitetis federalinės vyriausybės apginklavimo klausimais pavertė tyrimus dėl dezinformacijos analizės tokiu procesu, kuris universitetui kainavo septynženkles teines išlaidas.“ Alexas Stamosas, buvęs Stanfordo interneto observatorijos (angl. Stanford Internet Observatory) – vieno iš pirmaujančių rinkimų vientisumo tyrimų centrų pasaulyje – direktorius, tiesiogiai patvirtino šį atšaldantį poveikį: „Kadangi šis tyrimas universitetui dabar kainavo septynženkles teisines išlaidas, manau, jis buvo gana sėkmingas atgrasant mus nuo to, kad būtų verta atlikti tyrimą 2024 metais.“ Žmonės, tyrinėję manipuliaciją, buvo puolami tol, kol nustojo ją tyrinėti. O iki 2024 m. gruodžio Valstybės departamento Pasaulinio įsitraukimo centras (GEC) – federalinė institucija, kuriai pavesta kovoti su užsienio propaganda – buvo likviduotas po to, kai respublikonų įstatymų leidėjai pašalino jį iš finansavimo įstatymo projekto. Kai sargai nutildomi, o federalinė kovos su dezinformacija infrastruktūra išmontuojama, informacinis karas nebeturi teisėjo. _Šaltinis: Brennan Center for Justice, „Multiple Threats Converge to Heighten Disinformation Risks to 2024 Elections“, 2024 m. vasaris_ ## AŠTUNTA DALIS: KĄ „FACEBOOK“ ŽINOJO IR KADA JIE TAI ŽINOJO Frances Haugen praleido dvejus metus „Facebook“ Pilietinio vientisumo komandoje (angl. Civic Integrity Team) – komandoje, atsakingoje už stebėjimą, kaip platforma naudojama dezinformacijai platinti ir smurtui kurstyti. 2021 m. balandį ji atsistatydino ir nutekino dešimtis tūkstančių vidinių dokumentų „Wall Street Journal“ ir SEC. 2020 m. gruodį – iškart po JAV prezidento rinkimų – „Facebook“ visiškai išformavo Pilietinio vientisumo komandą. Ką parodė Haugen dokumentai: „Facebook“ buvo „visiškai sąmoninga dėl neigiamo poveikio“ vartotojams ir „toliau teikė pirmenybę pelnui“, užuot sprendusi šias problemas. „Facebook“ algoritmas aktyviai reklamavo kurstantį turinį, nes kurstantis turinys skatina įsitraukimą (vartojimo laiką). Įmonė atliko vidinius tyrimus, rodančius, kad jos pačios platformos sukėlė išmatuojamą psichologinę žalą – ir nusprendė nesiimti veiksmų. „Facebook“ lobistų komanda Vašingtone nuteikinėjo abi puses vieną prieš kitą, kad užkirstų kelią abiejų partijų Kongreso veiksmams prieš įmonę. Haugen liudijo JAV Senato Prekybos pakomitetyje, JK parlamente ir Europos Parlamente. Dokumentai dabar yra viešai prieinami ir ieškomi per „FBarchive“, kurią prižiūri Harvardo Kenedžio mokyklos Viešojo intereso technologijų laboratorija. „Buvo interesų konfliktas tarp to, kas gerai visuomenei, ir to, kas gerai „Facebook“. Ir „Facebook“, vėl ir vėl, nuspręsdavo optimizuoti procesus savo pačios naudai.“ — Frances Haugen _Šaltiniai: 2021 Facebook Leak, Wikipedia santrauka su pirminių šaltinių citatomis; FBarchive, Harvard Kennedy School, 2023 m. spalis; Time Magazine, „The Facebook Whistleblower Has Revealed Herself“, 2021_ ## DEVYNTA DALIS: „LINKEDIN“ REALYBĖS PATIKRINIMAS „LinkedIn“ pristato save kaip profesionalų tinklą, sukurtą remiantis ekspertiškumu ir patikimumu. Duomenys rodo kitą istoriją. Remiantis „AuthoredUp“ tyrimu, išanalizavusiu daugiau nei 621 000 įrašų, ir nepriklausomais algoritmų tyrimais: Natūralus pasiekiamumas (angl. organic reach) įmonių puslapiams tarp 2024 m. ir 2026 m. pradžios krito 60–66% (Ordinal/AuthoredUp 2026 Data). Pasiekiamumas sumažėjo 98% vartotojų, palyginti su praėjusiais metais. Įrašai, kuriuose yra išorinių nuorodų, sulaukia 25–40% mažesnio pasiekiamumo – jie slopinami, nes „LinkedIn“ verslo modelis reikalauja išlaikyti vartotojus platformoje, o ne siųsti juos kitur. Remiamas turinys ir reklamos dabar užima maždaug 40% „LinkedIn“ srauto. „LinkedIn“ patronuojančioji įmonė „Microsoft“ pranešė apie rekordines reklamos pajamas iš platformos 2025 m. – tiesiogiai susijusias su vartotojų išlaikymu „LinkedIn“, užuot leidus jiems spustelėti ir pereiti į jūsų „Substack“, jūsų viešuosius registrus ar jūsų šaltinių dokumentus. Viena duomenų analizė buvo išskirtinai aiški: „Šis masinis „LinkedIn“ natūralaus pasiekiamumo mažėjimas nėra sistemos korta (angl. glitch); tai yra tyčinis platformos vykdomas droseliavimas (angl. throttling / dirbtinis ribojimas).“ _Šaltiniai: AuthoredUp LinkedIn Algorithm Research 2025; Writer Blog, „How the LinkedIn Algorithm Changed in 2026“; Linkboost Research, „Why LinkedIn Reach is Decreasing in 2026“_ ## DEŠIMTA DALIS: REZIUME Leiskite man viską sudėti paprastai, nes jūs nusipelnėte aiškaus pareiškimo apie tai, ką rodo įrodymai. Šios platformos niekada nebuvo neutralios viešosios erdvės. Jos yra reklamos pristatymo sistemos. Jų produktas yra jūsų dėmesys. O jūsų dėmesys yra vertingiausias tada, kai esate piktas, išsigandęs ir slenkate srautą žemyn. Sistema yra suprojektuota – ne atsitiktinai, o dokumentuotais, įrodomais inžineriniais sprendimais – kad: Nuimtų jūsų turinio skaitmeninį pirštų atspaudą dar prieš jam ką nors pasiekiant. Slopintų įrašus su šaltinių nuorodomis, kurios išsiųstų žmones už platformos ribų. Šešėliškai blokuotų (shadowban) temas, kurios suaktyvina AI klasifikatorius, apmokytus pagal anksčiau pažymėtą turinį. Apsaugotų VIP paskyras nuo tų pačių taisyklių, kurios taikomos paprastiems vartotojams. Stiprintų pyktį, nes pyktis generuoja įsitraukimą, kuris generuoja pajamas iš reklamos. Leistų koordinuotiems tinklams suklastoti virusinį konsensusą, kol nepriklausomi balsai gauna 5 peržiūras. Nutildytų tyrėjus, kurie atskleidžia, kaip visa tai veikia. Ir kai žurnalistas pateikia prašymus dėl viešųjų registrų, cituoja pirminius šaltinius, įvardija institucijas ir parodo įrodymus – algoritmas tai užkasa. Kai botų tinklas užplūsta erdvę emociškai užtaisytu turiniu, skirtu jumis manipuliuoti – tai tampa tendencija. Tai nėra klaida. Tai yra architektūra. ## KĄ MES DAROME? Ilgalaikis atsakymas yra nauja infrastruktūra. Platformos, sukurtos pačių žmonių ir skirtos žmonėms, kurie nori, kad informacija judėtų laisvai – o ne platformos, atsiskaitančios tiems patiems instituciniams akcininkams, kuriuos jų pačių turinys kritikuoja. Iki tol: Kurkite tiesioginius ryšius. El. pašto adresų sąrašai, „Signal“ grupės, „Substack“ prenumeratos. Vienintelis kanalas, kurio jie negali dirbtinai apriboti, yra tas, kuriame jūs jau turite adresą. Darykite ekrano kopijas (angl. screenshots) ir dalinkitės tiesiogiai. Neleiskite algoritmui nuspręsti, ką mato jūsų tinklas. Siųskite tai žmogui iš žmogaus. Įvardykite tai, ką matote. Ką tik perskaitėte, kaip veikia sistema. Pasidalykite tuo. Slopinimas veikia tik tuos žmones, kurie jo nesupranta. Palaikykite nepriklausomą vietinę žurnalistiką. Vietinę tiesą botų tinklams suklastoti yra sunkiausia. Kai perskaitote kažką dokumentuoto, patikrinto ir gauto iš vietinių šaltinių – sustiprinkite tai rankiniu būdu. Reikalaukite platformų skaidrumo. Spauskite savo atstovus dėl teisės aktų, reikalaujančių algoritminių auditų ir tyrėjų prieigos prie platformų duomenų. Duomenys egzistuoja. Šablonai yra aptinkami. Vienintelė kliūtis – politinė valia. Visi šiame tyrime cituojami šaltiniai pateikiami teksto pabaigoje anglų kalba (kaip ir originale), užtikrinant galimybę atlikti kietą duomenų verifikaciją: Frances Haugen, whistleblower interview, 60 Minutes, CBS News — October 3, 2021 The Markup, “How Automated Content Moderation Works (Even When It Doesn’t)” — March 1, 2024 [https://themarkup.org/automated-censorship/2024/03/01/how-automated-content-moderation-works-even-when-it-doesnt-work] Knight First Amendment Institute, Columbia University, “Understanding Social Media Recommendation Algorithms” [https://knightcolumbia.org/content/understanding-social-media-recommendation-algorithms] Congressional Research Service, Report R46662, “Social Media: Content Dissemination and Moderation Practices” — 2024 [https://www.congress.gov/crs-product/R46662] Wall Street Journal, “Facebook Says Its Rules Apply to All. Company Documents Reveal a Secret Elite That’s Exempt” (XCheck investigation) — September 13, 2021 FBarchive, Harvard Kennedy School Public Interest Tech Lab (searchable database of leaked Facebook internal documents) — October 2023 [https://fbarchive.org] McLoughlin et al., “Misinformation exploits outrage to spread online,” Science — 2024 [https://www.science.org/doi/10.1126/science.adl2829] ScienceDirect, “Ranking for engagement: How social media algorithms fuel misinformation and polarization” — 2026 [https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0047272726000253] Forbes, “When The Truth No Longer Matters: How Social Media’s Engagement Obsession Is Killing Democracy” — February 13, 2025 Kellogg Insight, Northwestern University, “Feeling Outraged? Think Twice Before Hitting Share” — February 2025 [https://insight.kellogg.northwestern.edu/article/feeling-outraged-think-twice-before-hitting-share] Indiana University Observatory on Social Media, “How foreign operations are manipulating social media to influence your views,” The Conversation — February 2026 [https://theconversation.com/how-foreign-operations-are-manipulating-social-media-to-influence-your-views-240089] Rutgers University Network Contagion Research Institute, “The Botification of the American Mind” — October 2024 NBC News, “American activists were behind efforts to spread conspiracies with bot networks, study finds” — November 1, 2024 [https://www.nbcnews.com/politics/2024-election/americans-are-using-bot-networks-manipulate-public-opinion-study-finds-rcna178333] Cinus, Minici, Luceri, Ferrara, “Exposing Cross-Platform Coordinated Inauthentic Activity in the Run-Up to the 2024 U.S. Election,” ACM Web Conference 2025 [https://arxiv.org/abs/2410.22716] Brennan Center for Justice, “Multiple Threats Converge to Heighten Disinformation Risks to 2024 Elections” — February 2024 [https://www.brennancenter.org/our-work/analysis-opinion/multiple-threats-converge-heighten-disinformation-risks-2024-elections] AuthoredUp, LinkedIn Algorithm Research (analysis of 621,000+ posts) — 2025 [https://authoredup.com/blog/linkedin-algorithm] Infonet, “LinkedIn Algorithm Shifts in 2025-2026” — May 2026 [https://infonet.co/research/linkedin-algorithm-shifts-2025-2026/] Social Media Today, “Where Each of the Big Social Platforms Stands on External Links” — November 2024 [https://www.socialmediatoday.com/news/heres-each-big-social-platform-stand-external-links/733946/] Wikipedia, “2021 Facebook Leak” (index of primary source reporting) [https://en.wikipedia.org/wiki/2021_Facebook_leak] CNBC, “Facebook shields millions of VIP users from standard moderation protocols” — September 13, 2021 [https://www.cnbc.com/2021/09/13/facebook-shields-millions-of-vip-users-from-moderation-protocols.html] „The Sentinel Report“ yra nepriklausoma pilietinės atskaitomybės žurnalistikos platforma, įsikūrusi Kolumbe, Ohajuje. Mes negauname pajamų iš reklamos, institucinio finansavimo ir jokių nurodymų iš jokių politinių organizacijų. Visi tyrimai atliekami naudojant „Glass Mark“ šaltinių metodiką: Žalia (patvirtintas pirminis šaltinis), Geltona (priskiriama išvada), Raudona (atvira hipotezė). Saugus kontaktas spaudai: TSR.Columbus@protonmail.com Prenumerata: \[thesentinelreport.substack.com\] Sekti: @ohio\_born614 | @AgentEmpath1 Patreon: patreon.com/WeWatchTheCode — Mark Rosenburghttps://minciu.puga.lt/blog/kodel-mums-reikalinga-fedivisata/https://minciu.puga.lt/blog/kodel-mums-reikalinga-fedivisata/Sun, 28 Jun 2026 00:00:00 GMTJau esu bandęs paaiškinti kas yra Fedivisata, bet vis atrodo, kad nepilnai ir neaiškiai. Tai dar vienas bandymas kiek kitu būdu. ## Istorija: Nuo laisvės iki skaitmeninių narvų ### Atviri protokolai Pradžioje kompiuteriai buvo izoliuoti – veikė tik lokaliuose tinkluose. Norint susisiekti su išore, prireikė „paštininkų“, kurie tarpusavyje kalbėtų viena kalba. Techniškai ši kalba vadinama **protokolu**. Viskas kūrėsi ant atvirumo principo: bet kas galėjo pasistatyti savo serverį, įsidiegti paštininko programą ir tapti bendros sistemos dalimi. Jei nenorėjai nuosavo serverio – tiesiog jungiaisi prie svetimo. Visi kalbėjo ta pačia kalba. - **El. paštas:** Nesvarbu, ar tavo dėžutė sukurta universiteto kompiuteryje, senajame „Yahoo!“ ar nuosavame domene. Tu gali parašyti bet kam. Nėra jokio vieno savininko, kuris valdytų visą el. paštą ar galėtų uždrausti kito serverio naudotojams pasiekti tave. - **Usenet:** Pirmieji decentralizuoti diskusijų forumai ir grupės, veikusios be korporacijų priežiūros. ### Pusiau uždaros sistemos Vėliau atsirado pirmieji milžinai. Tokie paslaugų teikėjai kaip **AOL** (kuris vienoje vietoje davė ir internetą, ir pokalbių kambarius) arba **Yahoo!** ir **Hotmail** (išpopuliarinę nemokamą el. paštą masėms). Šios sistemos išaugo tiek, kad didžioji dalis vartotojų žinučių suko ratą jų pačių serverių viduje. Visgi, jos dar nebuvo visiškai izoliuotos ir gerai bendravo su išoriniu pasauliu: iš AOL ar „Yahoo!“ sistemos vis dar galėjai laisvai išsiųsti laišką į bet kurį kitą pasaulio serverį ar įmonės paštą. Sienos pradėjo kilti, bet durys dar buvo atviros. ## Dabartis: Žvejų tinklai ir algoritmų diktatūra ### Socialiniai tinklai kaip uždari narvai („Facebook“, „Instagram“, „X“, „TikTok“) Augdamos didžiosios platformos suprato finansinę tiesą: didžiausias pelnas pasiekiamas tada, kai naudotojas niekada neišeina iš jų teritorijos. Jos sukūrė patogius įrankius informacijai gauti ir bendrauti, tačiau visiškai atsisakė „paštininko į išorę“ funkcijos. Šiandien negali iš „Facebook’o“ parašyti žinutės į „Instagram“ (nors abi priklauso tai pačiai „Meta“) arba iš „X“ komentuoti „YouTube“ vaizdo įrašo. Pavadinimas „socialiniai tinklai“ įgavo kitą prasmę – tai tapo žvejų tinklais, skirtais sugauti naudotoją, monetizuoti jo dėmesį ir uždaryti jį korporacijos taisyklių bei algoritmų rėmuose. > **Esminė problema:** Jei platforma nusprendžia keisti algoritmą, tu prarandi pasiekiamumą. Jei platforma blokuoja tavo anketą, tu prarandi visus savo sekėjus ir turinį be galimybės juos perkelti kitur. Ši sistema sulaužė net informacijos sklaidą. Žinių portalai, norėdami pasiekti skaitytoją, priversti daryti įrašus uždarose platformose ir maldauti užsukti pas save. Kadangi platformų algoritmai specialiai smaugia įrašų su išorinėmis nuorodomis sklaidą, gimė absurdiškas standartas „nuoroda komentaruose“. Mokėti už kiekvieno įrašo reklamą – ekonomiškai nenaudinga. Nekomercinės organizacijos nukentėjo dar labiau. Daugelis jų tiesiog apleido savo svetaines ir visą informaciją skelbia, pavyzdžiui, tik „Facebook’e“. Taip komerciniai tinklai nemokamai siurbia visuomenės turinį, didina savo įtaką ir diktuoja sąlygas. ## Fedivisata: Sugrąžinta interneto logika Matydami šią skaitmeninę monopoliją, atviro kodo kūrėjai sugrįžo prie pradinės interneto idėjos ir sukūrė **ActivityPub** protokolą. Tai yra bendra kalba, kuria vėl kalba visa Fedivisata. ActivityPub leido sukurti ekosistemą, kurioje visiškai skirtingos platformos veikia kaip vienas organizmas: - **„Mastodon“** (tekstinė aplinka, alternatyva „X“) - **„Pixelfed“** (vaizdo turinys, alternatyva „Instagram“) - **„Lemmy“** (diskusijų forumai, alternatyva „Reddit“) - _Ir dešimtys kitų sistemų._ ### Kaip tai veikia praktiškai? Viskas veikia el. pašto principu, tiesiog perkeltu į socialinę mediją. Turėdamas paskyrą „Mastodon“ serveryje, tu gali sekti kūrėją, kuris naudojasi „Pixelfed“ arba „Lemmy“. Jo įrašus matysi savo sraute ir galėsi juos komentuoti tiesiai iš savo paskyros. Tau nereikia kurti dešimties profilių skirtingose korporacijose – tu renkiesi savo serverį (arba pasileidi nuosavą), bet lieki sujungtas su visu pasauliu. Fedivisata nėra viena programėlė ar konkuruojanti svetainė. Tai sugrįžimas prie atvirų interneto standartų, kur tu kontroliuoji savo duomenis, o ne algoritmas kontroliuoja tave. Čia galima laisvai dėti nuorodas ir kviesti žmones skaityti ten, kur jie gali laisvai, be tarpininkų bendrauti tarpusavyje. Žinoma Fedivisata nėra stebuklinga piliulė. Čia nėra centrinio moderatoriaus, kuris išvalys tavo srautą, ir nėra korporacijos, kuri nemokamai pasirūpins serverio saugumu. Laisvė čia reiškia atsakomybę: organizacija ar bendruomenė turi pati išlaikyti savo skaitmeninį suverenitetą arba pasitikėti pasirinkto serverio administratoriumi.https://minciu.puga.lt/blog/fediverse-pazangus-budas-viesai-sklaidai/https://minciu.puga.lt/blog/fediverse-pazangus-budas-viesai-sklaidai/Fri, 22 May 2026 00:00:00 GMTTurint savo interneto svetainę, tinklaraštį ar organizacijos puslapį, noras informuoti auditoriją apie naują turinį yra natūralus ir sveikintinas. Šis ryšys yra tiesioginis laimėjimas abiem pusėms: autorius gauna dėmesį savo naujam pranešimui, o skaitytojas – informuojamas apie dominantį turinį. Tačiau šiandien skaitmeninėje erdvėje didžiausias iššūkis yra ne turinio kokybė, o perdavimas – kaip ta informacija nukeliauja nuo autoriaus iki gavėjo. Tradiciniai kanalai jau seniai yra sugedę. ## El. pašto naujienlaiškiai Ilgą laiką el. pašto naujienlaiškis buvo laikomas patikimu komunikacijos kanalu. Realybėje šis įrankis tapo technologiškai komplikuotas. Šiuolaikinį el. pašto srautą kontroliuoja keli didieji monopolininkai („Google“, „Microsoft“, „Apple“). Jų uždari spam filtrai vienašališkai sprendžia, ar prenumeruotas laiškas pasieks adresatą, ar nukeliaus į „Spam“ ar „Reklamos“ skiltį. Siuntėjas turi mažai techninių svertų šiam sprendimui pakeisti. El. paštas yra uždaras, individualus kanalas. Jame nėra bendruomeniškumo ar viešos diskusijos galimybės – atsiliepimai lieka užrakinti asmeninėse dėžutėse. Be to, norėdamas gauti naujienas, skaitytojas privalo atiduoti savo el. pašto adresą, o tai šiandieniniame privatumo kontekste tampa rimtu barjeru. Duomenų bazės neretai būna nulaužiamos ar parduodamos. ## Algoritminiai tinklai Bandymas vykdyti masinę sklaidą per tradicines komercines platformas (_Facebook, X, Instagram_) yra dar didesni spąstai. Šių tinklų verslo modelis pastatytas ant vartotojo dėmesio išlaikymo savo platformoje, kad jame būtų galima parduoti kuo daugiau reklamos. Todėl algoritmai baudžia už išorines nuorodas. Įrašas, vedantis į asmeninį www puslapį, algoritmo automatiškai pristabdomas ir paslepiamas gilesniuose laiko juostos sluoksniuose. Komercinėse platformose turinio pristatymą valdo algoritmas, kuris prioritetą teikia tik tam tikram turiniui – skandalingiems, emociškai agresyviems ar poliarizuojantiems įrašams. Ramus, argumentuotas tekstas ar kito tipo turinys (nuotrauka, vaizdo įrašas) neturi šansų iškilti be finansinio „paskatinimo“ (mokamos reklamos). Autorius tėra nuomininkas svetimoje žemėje, kurį bet kada gali užblokuoti arba apriboti tinklo savininkai. Taip pat net populiarus autorius gali būti blokuotas dėl kryptingos botų atakos. ## Fediverse **Fediverse** (liet. Fedivisata, veikianti _ActivityPub_ protokolo pagrindu) siūlo visiškai kitą skaitmeninės komunikacijos architektūrą. Tai nėra tiesiog dar vienas „socialinis tinklas“ – tai pažangus būdas masinei sklaidai, kuris apjungia geriausias dviejų pasaulių savybes: **elektroninio pašto dvasią** (atviras, decentralizuotas protokolas) ir **socialinio tinklo formą** (patogus srautas, greita interakcija). Šis modelis sugrąžina etišką laisvę tiek turinio autoriui, tiek skaitytojui. Autorius neprivalo taikytis prie jokių korporacinių algoritmų taisyklių. Jei paskelbė įrašą savo serveryje, protokolas garantuoja tiesioginį jo pristatymą visiems sekėjams. Į visus Fediverse serverius. Nėra jokio cenzūruojančio ar pasiekiamumą ribojančio algoritmo. Skaitytojas pats tampa savo informacinio srauto redaktoriumi. Turinys pasiekia jį chronologine tvarka, be paslėptų manipuliacijų. Svarbiausia – vartotojas išlaiko pilną kontrolę: jei jam nebepatinka serverio prižiūrėtojas ar jo taisyklės, jis gali tiesiog pasikeisti serverį (migruoti į kitą serverį ar pasileisti savo asmeninį) ir persikelti visą savo profilį su sekėjais bei ryšiais be jokių nuostolių. Turinio sekimas be registracijos (Per RSS). Jei skaitytojas nori gauti autoriaus www puslapio ar profilio naujienas, bet neturi noro registruotis jokiame serveryje ar kurti paskyrų – jis gali tiesiog sekti Fediverse profilį per standartinį, atvirą RSS srautą. Jokių sutarčių, jokio duomenų atidavimo, jokio sekimo. Masinė komunikacija gali (ir turėtų) būti be priklausomybės nuo korporacijų algoritmų ar stabdančių el. pašto filtrų. Fediverse grąžina internetą prie jo ištakų – tiesioginio, laisvo ir etiško ryšio tarp autoriaus ir skaitytojo.https://minciu.puga.lt/blog/skaitmeninis-egiptas-kai-isdavyste-tampa-sklaida/https://minciu.puga.lt/blog/skaitmeninis-egiptas-kai-isdavyste-tampa-sklaida/Fri, 24 Apr 2026 00:00:00 GMTRomualdas Zemeckis ([https://www.bernardinai.lt/kai-isdavyste-tampa-ramybe/](https://www.bernardinai.lt/kai-isdavyste-tampa-ramybe/)) taikliai diagnozuoja: Lietuvoje įsigali „išdavystės ramybė“. Tai būsena, kai blogis nustoja stebinti ir tampa rutina. Bažnyčios kontekste ši išdavystė turi konkretų pavadinimą – tai **skaitmeninis drungnumas**. Kol mes tarybose linksime galvomis ir planuojame „strategijas iki 203x-ųjų“, mūsų bendruomenė tyliai transformuojama į auditoriją, o tikintieji – į „Meta“ korporacijos duomenų žaliavą. ### **Bažnyčia kaip bendruomenė vs. Bažnyčia kaip auditorija** Bažnyčia iš prigimties yra _communio_ – santykis, grindžiamas laisve ir tiesa. Tačiau įžengus į „Facebooko“ teritoriją, šis santykis mutuoja. Čia mes nebeieškome žmogaus – mes ieškome **auditorijos**. Zemeckis primena I. Kantą: žmogus niekada negali būti naudojamas vien kaip priemonė. Bet kas yra „renginių sklaida“ skaitmeninėje fermoje? Tai žmonių vertimas resursais. Mes naudojame šventas katedros duris kaip jauką „patiktukams“, kad algoritmas mus bent trumpam pastebėtų. Tai nėra sielovada. Tai – žmonių kaip priemonių naudojimas tam, kad pateisintume savo „pasiekiamumą“. ### **Faraono logika ir parazituojantis prisirišimas** Reikia nustoti meluoti sau: „Facebook“ tikslas nėra bendrystė. Jo tikslas – pelnas iš priklausomybės. Tai šių laikų Faraonas. Bažnyčia čia demonstruoja parazituojantį prisirišimą. Mes manome, kad „naudojamės“ platforma, bet iš tiesų tai platforma naudojasi mumis, kad legitimuotų savo egzistenciją per sakralų turinį. Tai **išdavystės ramybė** – sėdėti ant „patogios sofos su užraktais ant porankių“ ir tikinti save, kad „niekas nepasikeitė“ nuo tada, kai prieš _n_ metų prisijungėme. Bet Egiptas pasikeitė nuo Juozapo iki Mozės laikų. „Facebook“ taip pat pasikeitė: atsirado algoritmai ir pelno siekiantys akcininkai. Jis tapo sekimo aparatu, o mes vis dar gaminame jam plytas mainais į skaitmeninį dopaminą. ### **Simbiozė ar toksiškas ryšys?** Daugelis sakys: tai simbiozė, mes gauname platformą, jie – turinį. Tačiau krikščioniška simbiozė su melu ir išnaudojimu neįmanoma. Tai greičiau Stokholmo sindromas. Mes bijome prarasti „sklaidą“, todėl tylime apie tai, kad skelbiame Evangeliją sistemoje, kuri paniekina žmogaus orumą kiekvienu savo algoritmu. Platforma žinią skleidžia tik tiek, kiek jai tai naudinga. Bet juk kartais įrašai „iššauna“ ir pasiekiamumas būna geras? Tikrai taip. Tačiau kai šeimoje viena pusė kartais muša, o kartais atneša gėlių – tai vadinama ne simbioze, o **toksiškais santykiais**. ### **Nepatogi laisvė ir „agresyvus“ termometras** Zemeckis cituoja C. G. Jungą: blogis užmigdo sąžinę per rutiną. Kai aš įvardiju šią rutiną, mane vadina „piktu“, o mano diagnozę – „kaltinimu“. Bet jei tiesos pasakymas vadinamas kaltinimu, o pati tiesa nėra paneigiama – vadinasi, tas kaltinimas yra teisingas. Nutildyti pavojaus signalą visada lengviau, nei lopyti skyles valtyje. Galime pavadinti termometrą „agresyviu“, bet temperatūra ligoniui nuo to nenukris. Pakrikštytas ateizmas prasideda būtent čia – kai patogumas tampa svarbesnis už tiesos liudijimą. ### **Nesusirasiu draugų, bet negaliu tylėti** Mano kvietimas kurti skaitmeninę **bendruomenę**, o ne auditoriją, išeinant į šių dienų skaitmeninę dykumą (Fediverse), nėra lengvas kelias. Zemeckis rašo, kad Petras pravirko ir sugrįžo, o Judas nutilo. Aš renkuosi nebetylėti. Mano atsitraukimas ar Bažnyčios narių „kultūringas tylėjimas“ nieko nepakeis, tik pagilins apatiją. Jau suprantu, kad tokiomis mintimis draugų nesurasiu, bet renkuosi vienatvę tiesoje, o ne bendrystę melo infrastruktūroje. Bent jau galėsiu Jam ir savo sąžinei pasakyti: „Padariau viską, ką galėjau“. Bažnyčia, kuri prisitaiko prie pasaulio tam, kad būtų „matoma“, nustoja būti Jėzaus Bažnyčia. Ji tampa tiesiog dar vienu prekybos centro skyriumi, kuriame prekiaujama pasibaigusio galiojimo „vata“, į kurią įvyniota apatija. * * * **P.S.** Norite išmėginti kitokį socialinį tinklą? Prisijunkite prie kurio nors iš lietuviškų Mastodon serverių: [river.group.lt](https://river.group.lt), [mastodon.0011.lt](https://mastodon.0011.lt), [mast.lt](https://mast.lt) ar su katalikišku prieskoniu – [mstd.katalik.lt](https://mstd.katalik.lt). Jie visi yra dalis didelio Fediverse (Fedivisatos) tinklo. Tai nėra kvietimas į technologinę pramogą. Tai kvietimas susigrąžinti savo orumą ir bendravimo laisvę ten, kur niekas jūsų nematuoja algoritmais.https://minciu.puga.lt/blog/facebook-algoritmas-suprogramuotas-toksiskumas/https://minciu.puga.lt/blog/facebook-algoritmas-suprogramuotas-toksiskumas/Sun, 15 Mar 2026 00:00:00 GMTVisi kalba apie Facebook „toksiškus komentarus“ ar „pyktį kurstančias žinias“. Bet, mano nuomone, tai tik pasekmė. Tikrasis nuodas yra pačiame algoritmo kode, kuris nusprendžia, ką pamatysiu, o ko – ne. Per dešimtmetį administruodamas grupes ir puslapius, stebėdamas statistiką ir tiesiog naršydamas, matau kelias skirtingas šios dėmesio nukreipimo pasėkmes. 1. Skaitytojas. Paprastas vartotojas yra skaitmeninėje narkozėje. Jei pamatau bendruomenės skelbimą, pasąmoningai numanau: „O, faina, net jei šis klausimas nedomina aš žinosiu ir apie kitą renginį“. Iš to ką matau negaliu įtarti, kad tai – išlikimo klaida. Aš nematau tų kitų žinių, kurias algoritmas tyliai „nustūmė“ į šiukšlyną, nes tą akimirką jam reikėjo pasiūlyti picos reklamą ar piktą politinį postą. Tai primena istoriją apie jūrose delfinų išgelbėtus žmones, nes liuditojai tik tie kuriuos delfinai stūmė link kranto, nustumti į kitą pusę liudijimų nepaliko. T.y. kaip vartotojas jaučiuosi informuotas, nors iš tiesų būnu tik atsitiktinai pamaitintas. 2. Turinio kūrėjas. Tai pati toksiškiausia dalis. Kai mavo įrašą pamato tūkstančiai (nes įdėjau kokį nors „kabliuką“), pasijuntu sistemos herojumi. Bet kai rimtą žinią pamato vos penkiasdešimt ar keli šimtai žmonių – pradedu save plakti. „Gal nuotrauka ne tinkama? Gal ne laiku įdėjau? Reikės pasidomėti, kaip įtikti algoritmui“. Tai ir yra spąstai – taip nustoju tarnauti žiniai ir pradedu tarnauti mašinai, vynioti savo žinią į „pakuotę“, kad tik algoritmas mane įleistų į srautą. 3. Administratorius. Būti grupės adminu šiandien reiškia dirbti beprotnamyje. Įdedu bendruomenės puslapio vardu į vieną grupę svarbų skelbimą – algoritmas jį meta į spam. Kodėl? Nes jam taip pasirodė. Jei nebūčiau ir grupės adminas ir pats savęs neišsitrauktum iš tos šiukšlinės, gruoė net nežinotų, kad egzistuoja įrašas, o puslapio autorius pyktų ant grupės administratoriaus. Kokią galima daryti išvada? Jei manome, kad Facebook yra mūsų bendruomenės skaitmeniniai namai – klystame. Tai nuomojamas sandėlis, kuriame savininkas bet kada gali apriboti mūsų lankytojų skaičių, paslėpti mūsų prekes arba tiesiog išjungti šviesą, nes jis taip nori. Tikras socialinis tinklas yra toks kur sekėjas gauna tą žinią kurią prašė, kur turinio kūrėjai neprivalo kaskart stovėti ant galvos, tam kad įtiktų žinių skirstymo operatoriui.https://minciu.puga.lt/blog/ar-dar-branginame-laisve/https://minciu.puga.lt/blog/ar-dar-branginame-laisve/Mon, 09 Mar 2026 00:00:00 GMTMums bandoma įteigti, kad laisvė – tai tiesiog galimybė rinktis iš gausybės parinktų prekių blizgančiose lentynose. Tačiau vis rečiau susimąstome apie laisvę būti tų lentynų šeimininkais. Kodėl renkamės būtent šias prekes? Ar tai tikrasis pasirinkimas, ar tik tas, kurį kažkas nusprendė mums pasiūlyti kaip „tinkamą“? Mes iškeitėme suverenitetą į patogumą, o šie mainai pamažu naikina mūsų gebėjimą išlikti savarankiškais. Mums tapo per daug patogu, kad dar norėtume mąstyti. > Berašant šias mintis, į duris pasibeldė kurjeris. „Čia jums siunta, reklaminė medžiaga“, – sako jis, tiesdamas dėžę su kava. Adresas – ne mano. Klausiu, kodėl jis čia sustojo? Atsakymas, kuris idealiai tinka šiai temai: „Navigacija atvedė čia“. > > Teko krikščioniškai atsidaryti žemėlapį ir parodyti, kur yra jo ieškoma gatvė. Paradoksalu, bet vaizdinio žemėlapio ekrane jis nebesuprato – kryptį teko nurodyti ranka, gyvu mostu į realią erdvę. Šis mažas epizodas atspindi didžiulę dramą: mes aklai pasitikime skaitmeniniais vedliais net tada, kai jie mus atveda prie svetimų durų. Mes nebemokame skaityti „žemėlapio“, nes įpratome, kad už mus tai padaro balsas telefone. O kas, jei tas balsas veda mus ne ten, kur mums reikia, o ten, kur jam patogu? #### Labdara, kuri nužudo verslumą Mane sukrėtė pasakojimas apie Afriką ir tai, kaip prie jos skurdo prisideda… Vakarų labdara. Įsivaizduokite verslius afrikiečius, kurie, paėmę mikrokreditus, įsirengė vištų ūkius ir pradėjo prekiauti kiaušiniais. Jie kūrė savo ateitį. Tačiau tada atvyko geradariai iš Vakarų ir, norėdami padėti, išdalino kiaušinius nemokamai. Rezultatas? Vietinis verslas sužlugo, ūkininkai išpjovė vištas, nes nebegalėjo konkuruoti su „nemokamai“. O tada labdara baigėsi. Bendruomenė liko be nieko – nei kiaušinių, nei vištų, nei įgūdžių išgyventi patiems. Skaitmeninėje erdvėje didžiosios korporacijos padarė tą patį. Jos davė mums „nemokamą“ sklaidą ir patogumą. Mes džiaugsmingai apleidome savo svetaines – savo „vištides“ – nes „Facebook“ aikštėje viskas paprasčiau ir nekainuoja. Tačiau ši labdara turi nematomą kainą: mes prarandame gebėjimą patys valdyti savo informaciją ir auginame visišką priklausomybę nuo svetimos malonės. #### Kodėl nestatome bažnyčios „Megoje“? Pravažiuodami pro Giraitės bažnyčios statybvietę, matome purvą, kranus ir tamsoje degančias šviesas. Tai brangu, sunku ir nepatogu. Kyla provokuojantis klausimas: kodėl gi neišsinuomojus kampo šalia esančiame „Mega“ prekybos centre? Ten šilta, sausa, ten visada pilna žmonių. Atsakymas akivaizdus: prekybos centre tu esi tik nuomininkas. Jei tavo žinia ar tavo vertybės nepatiks šeimininkui, tave išmes per penkias minutes be teisės sugrįžti. Statydami savo namus ant savo žemės, mes perkame laisvę. Paradoksalu, bet skaitmeninėje erdvėje net katalikiškos bendruomenės elgiasi priešingai – jos masiškai kraustosi į tokių „Megų“ koridorius, palikdamos savo nuosavas svetaines likimo valiai. #### „Man patogu“ – laisvės pabaigos pradžia Kai pažįstamas pranciškonas pasaulietis sako „man patogu“ naudotis uždaro skaitmeninio daržo produktais, tokiais kaip „Kindle“ ar „Facebook“, tai skamba kaip skaudus oksimoronas. Pranciškoniška dvasia juk visada rėmėsi laisve nuo daiktų ir sistemų kontrolės. Arba matome vienuolį kapuciną, kuris nuoširdžiai džiaugiasi milijoninėmis peržiūromis socialiniame tinkle. Žvelgiant į jo aktyvumą, tampa akivaizdu, kad jis ten praleidžia didelę dalį savo laiko. Jis šventai įsitikinęs, kad tai daro „dėl Dievo garbės“, tačiau net nesusimąsto, kad iš tiesų rūpinasi ne Žodžio sklaida, o beviltiškais mėginimais prisitaikyti prie algoritmo užgaidų. Tai nebe skelbimas nuo stogų, tai bandymas įtikti skaitmeniniam cenzoriui, kad jis bent trumpam leistų tave pamatyti. „Patogumas“ šiandien tapo nematomo kalėjimo kamera. Tikrasis technologijų tikslas turėjo būti padėti mums atlikti darbus mažiau pavargstant, bet dabar mums sako: „Įsitaisykite, mes padarysime viską už jus“. Kokia kaina? Mes maitiname algoritmą savo dėmesiu, laiku ir turiniu, tikėdamiesi būti išgirsti, bet iš tiesų tik stipriname savo grobiką. Algoritmai filtruoja mūsų matomą tikrovę, uždarydami mus į komforto zonas, kuriose nebegirdime tikrojo pasaulio šauksmo, o tik savo pačių aido atspindžius. Mes tapome dvasiniais įkaitais, kurie bijo net garsiau prabilti, kad šeimininkas neiškraustytų iš patogaus, bet svetimo kambario (kalėjimo). #### Atsivertimas į nepatogią laisvę Tikrasis atsivertimas (metanoia), apie kurį šiomis dienomis vėl kalbama Vatikane, yra naujas būdas matyti tikrovę. Tai suvokimas, kad atsakomybė už savo laisvę negali būti patikėta kitiems. Mes privalome branginti alternatyvas, kol jos dar egzistuoja. Ateis laikas, kai skaitmeninio patogumo tiekėjai pareikalaus susimokėti – ir ne tik pinigais, bet ir savo vertybių išsižadėjimu ar priverstiniu tylėjimu. Jei tada nebeturėsime savo „Giraitės bažnyčių“ skaitmenoje – savo svetainių, laisvų socialinių tinklų (kaip Fedivisata) – mes nebeturėsime kur trauktis. #### Pabaigai Laisvė yra sunkus darbas. Ji nepatogi. Ji reikalauja kasti šulinius ten, kur kiti mato tik dykumą. Bet geriau būti „mažesniuoju“ broliu laisvame lauke, nei „populiariu“ sekėju svetimame narve. Ar dar branginame šią laisvę, ar jau galutinai užmigome „patogumo narkozėje“?https://minciu.puga.lt/blog/tele2-mokestis-uz-tai-kad-laiku-atiduodame-jiems-pinigus/https://minciu.puga.lt/blog/tele2-mokestis-uz-tai-kad-laiku-atiduodame-jiems-pinigus/Fri, 27 Feb 2026 00:00:00 GMTSako, kad blogos reklamos nebūna. Todėl nusprendžiau pareklamuoti „Tele2“. Mano tikslas paprastas – kad paieškos sistemose bent kažkur atsirastų žodžių junginys: „Tele2 – neetiška kompanija“. Aš maniau, kad mokėjimo proceso automatizavimas yra naudingas abiem pusėms. Įmonė laiku gauna apmokėjimus, išvengia skolos išieškojimo kaštų bei administravimo naštos, o klientas tiesiog pamiršta sąskaitų apmokėjimo rūpesčius. Tačiau „Tele2“, būdama viena didžiausių ryšio operatorių Lietuvoje, nusprendė, kad ši abipusė nauda turi savo kainą. Tiksliau – 0,59 € per mėnesį. Gavau pranešimą, kad nuo balandžio 1 d. už tai, kad sąskaita pasieks mano banką ir bus apmokėta automatiškai, turėsiu susimokėti papildomai. Ar tai etiška? Paprastai mokesčiai įvedami už papildomą vertę arba padidėjusias sąnaudas. Šiuo atveju vyksta priešingai. Mano supratimu, e-sąskaitos pateikimas bankui yra visiškai automatizuotas procesas, kuris operatoriui yra pats pigiausias būdas surinkti įmokas. Tiesioginis apmokėjimas garantuoja, kad įmonė gaus pinigus laiku. Tai drastiškai sumažina jų rizikas ir kaštus, susijusius su priminimų siuntimu ar skolų administravimu. Kažkada jie patys labai kvietė ir skatino mokėti būtent tokiu būdu. Kas pasikeitė? Matomai, toks apmokėjimas leidžia klientui užmiršti apie savo operatorių, todėl „Tele2“ atvirai sako: „Savitarnoje ir toliau bus nemokama“. Kodėl jiems tai svarbu? Nes savitarna yra jų reklamos kanalas. Ten mūsų laukia nauji planai, telefonų pasiūlymai ir papildomos paslaugos. Jei pinigai „nuplaukia“ tyliai per banką, jie praranda progą jums dar ką nors parduoti. Tie 59 centai atrodo nedaug. Turbūt nemaža dalis klientų turbūt numos ranka, nes tingės keisti nustatymus ar jungtis prie banko nutraukti sutarties. Būtent šiuo masiniu inertiškumu ir naudojasi neetiškas verslas – kai pelnas generuojamas ne kuriant naują vertę, o apmokestinant seniai veikiantį, automatizuotą ryšio kanalą. Bet 7€ nuo vienos sąskaitos bendroje sumoje matyt irgi sudarys ženklią sumą, be to su laiku naujas mokestis galės tapti ir euru ar dviem. Net jei nekalbėsime apie pelną iš tų 59 centų, pakalbėkime apie kliento patogumą. Kliento patogumas nėra vertybė ten, kur trūksta konkurencijos. Yra tik verslo interesai, kurie šiuo atveju reiškia maksimalius pardavimus bet kokia kaina. Kai įmonė pradeda apmokestinti įrankius, kurie jai pačiai padeda veikti efektyviau, ji nustoja būti partneriu ir tampa paprasčiausiu lupikautoju. Jei procesas, kuris taupo įmonės resursus, klientui tampa mokamas, vienintelis logiškas paaiškinimas: jie lupa pinigus tiesiog todėl, kad gali. Ačiū, „Tele2“, kad esate (buvote).https://minciu.puga.lt/blog/atviras-laiskas-ar-skaitome-salezieciu-zinias-priesinga-kryptimi/https://minciu.puga.lt/blog/atviras-laiskas-ar-skaitome-salezieciu-zinias-priesinga-kryptimi/Sun, 15 Feb 2026 00:00:00 GMTPerskaičius „Saleziečių žinių“ numerį (Nr. 4(198), 2025 m.), apima dvejopas jausmas: džiaugsmas dėl gilių rektoriaus Fabio Attard įžvalgų ir gilus liūdesys dėl to, kaip tos pačios žinios bando „įsitvirtinti“ skaitmeniniame pasaulyje. Kunigas Fabio Attard straipsnyje „Iššūkis mūsų žmogiškumui“ perspėja, kad turtas ir patogumas gali virsti „nematomo kalėjimo kameromis“. Jis rašo apie „komfortišką aklumą“, kuris filtruoja tikrovę ir leidžia mums matyti tik tai, kas mums patiems patinka. Paradoksalu, bet tame pačiame žurnalo numeryje randame kvietimą tapti sekėjais „Facebook“ tinkle, argumentuojant, kad „kuo jūsų bus daugiau, tuo dažniau feisbuko algoritmai pasiūlys puslapį kitiems“. Štai čia ir prasideda „skaitymas priešinga kryptimi“: - Algoritmas kaip „prižiūrėtojas“: Rektorius perspėja apie „aplinkinį triukšmą“, kuris neleidžia išgirsti širdies muzikos. Tačiau kvietimas „maitinti“ algoritmą savo sekimu ir patiktukais yra ne kas kita, kaip savanoriškas įsiliejimas į tą patį triukšmą. Mes prašome žmonių tapti „skaitmeniniu kuru“ pelno siekiančiam mechanizmui, tikėdamiesi, kad jis mums leis būti išgirstiems. - Kūrybingos mažumos išnykimas: Kun. Fabio Attard kviečia būti „kūrybinga mažuma“, kuri pasirenka neindiferentiškumą. Tačiau algoritmų valdomose platformose mažuma neturi balso – ten karaliauja masė ir „skaičius“. Prašydami daugiau sekėjų, kad algoritmas mus „pamiltų“, mes atsisakome tos kūrybinės laisvės ir tampame priklausomi nuo „kalėjimo prižiūrėtojo“ malonės. - Grandinės vietoj galimybių: Straipsnyje teigiama, kad „gėrybės neturi tapti mūsų grandinėmis“. Jei mes įsivaizduojame, kad „Facebook“ sekėjų skaičius yra gėrybė, kurios reikia siekti bet kokia kaina (net ir atiduodant savo suverenitetą), ši gėrybė jau tapo mūsų grandine. Man liūdna matyti, kaip kilni salezietiška misija bando prisijaukinti sistemą, kuri pagal savo prigimtį yra sukurta tam, kad mus kontroliuotų per patogumą ir filtrus. Kai Žodis tampa patogus ir derinamas prie algoritmo poreikių – tai ženklas, kad jį skaitome priešinga kryptimi. Tikrasis iššūkis šiandien yra ne „pamaitinti algoritmą“, o kurti suverenias erdves, kur žinia sklistų ne dėl to, kad mes garsiai plojame „kalėjimo valgykloje“, o dėl to, kad esame laisvi žmonės.https://minciu.puga.lt/blog/skaitmenine-laisve-paprastai-kodel-fedivisata-yra-tiesiog-viesas-el-pastas/https://minciu.puga.lt/blog/skaitmenine-laisve-paprastai-kodel-fedivisata-yra-tiesiog-viesas-el-pastas/Sat, 31 Jan 2026 00:00:00 GMTDauguma mūsų kasdien naudojasi elektroniniu paštu. Tai patikima, aiški ir nuspėjama sistema. Tačiau kai išeiname į socialinius tinklus (pavyzdžiui, „Facebook“ ar „X“), patenkame į džiungles, kur galioja svetimos taisyklės ir neaiškūs algoritmai. O kas, jei pasakyčiau, kad egzistuoja **„viešas elektroninis paštas“**? Tai – **Fedivisata** (angl. _Fediverse_, pavyzdžiui, „Mastodon“). ### El. paštas: Laiškas voke Visi žinome, kaip veikia el. paštas: siuntėjas, gavėjas, tema ir tekstas. Tai **privatus** susirašinėjimas. Laišką gauna tik tie, kam jis buvo išsiųstas. Svarbiausia čia yra **atvirumas**: jei jūs naudojatės „Gmail“, o aš – „Outlook“ (arba bet kokiu kitu pašto teikėju), mes vis tiek galime vienas kitam rašyti. Niekas neverčia jūsų kurti paskyros ten pat, kur esu aš, kad galėtume susisiekti. Tai jūsų asmeninis kambarys, kurio raktus turite jūs. ### Fedivisata: El. paštas viešiems pokalbiams Įsivaizduokite el. paštą, kuriame laiškai rašomi ne į uždarą dėžutę, o ant **skaitmeninio sienlaikraščio**. - **Jūsų adresas:** Jis atrodo beveik identiškai el. paštui (pavyzdžiui, `@vardenis@bendruomene.lt`). Tai jūsų skaitmeninė tapatybė, kurią valdote jūs, o ne korporacija. - **Sienlaikraščio prenumerata:** Jūs nerašote žmonėms į jų asmenines dėžutes (šiukšlindami jas). Jūs rašote į savo sienlaikraštį, o žmonės patys pasirenka jus **prenumeruoti**. Kai jie tai padaro, jūsų naujausi įrašai („laiškų kopijos“) automatiškai ateina į jų srautą – tarsi į jų asmeninę skaitmeninę „dėžutę“. - **Atviras bendravimas:** Čia galioja ta pati „Gmail“ ir „Outlook“ taisyklė. Jei aš esu viename serveryje, o jūs – kitame, mes vis tiek galime vienas kitą matyti, sekti ir kalbėtis. Mūsų nebevaržo vienos platformos sienos. ### Jūs valdote privatumą Vienas didžiausių Fedivisatos privalumų – galimybė rinktis, kiek viešas bus jūsų laiškas. Jūs kontroliuojate, kas jį matys: - **Viešas:** Matys visas pasaulis (kaip skelbimą ant stulpo). - **Tik sekėjams:** Matys tik tie, kuriems jūs leidote prenumeruoti savo sienlaikraštį. - **Konkretūs asmenys:** Tik tie žmonės, kuriuos „pažymėjote“ (kaip tiesioginį laišką konkrečiam asmeniui). ### Kodėl tai skiriasi nuo tradicinių socialinių tinklų? Fedivisata grąžina mums teises, kurias praradome didžiosiose platformose: - **Tikrasis pasiekiamumas:** Fedivisatoje jūsų žinutę mato **visi** jūsų prenumeratoriai. Be išimčių. „Facebook“ ar „X“ tinkluose algoritmas nusprendžia, ką jums rodyti, ir dažnai paslepia jūsų mintis net nuo artimiausių draugų. - **Jokios reklamos:** Jūsų srautas yra švarus. Čia nėra įkyrių skelbimų, kurie bando jums kažką parduoti tarp jūsų draugų laiškų. - **Savininkas, o ne nuomininkas:** Jūs esate savo „pašto dėžutės“ šeimininkas. Bet kada galite kraustytis į kitą, net ir savo, serverį. Didžiosiose platformose jūs esate nuomininkas, kurį savininkas gali bet kada išmesti ar nutildyti dėl pelno sumetimų. - **Sąžininga tvarka:** Čia galioja laikas, o ne manipuliacija. Gaunate laiškus tokia tvarka, kokia jie buvo išsiųsti, o ne tokia, kokia naudinga platformos savininkui. ### Pabaigai Fedivisata nėra naujas „žaisliukas“ technologijų mėgėjams. Tai sugrįžimas prie paprastos ir sąžiningos elektroninio pašto logikos: aišku, oru ir skirta žmogui, o ne korporacijos pelnui. Tai būdas turėti savo balsą internete, kurio niekas negali „išjungti“ ar paslėpti. Šiandien, kai lauke spaudžia **\-23°C** šaltis, skaitmeninėje erdvėje norisi šilumos ir tikrumo. Tad statykime savo namus ant savo žemės. Prenumeruokite tuos, kurie jums įdomūs, rašykite tiems, kurie jums rūpi, ir būkite savo komunikacijos šeimininkais.https://minciu.puga.lt/blog/socialiniai-tinklai-rysio-irankis-ar-algoritmo-preke/https://minciu.puga.lt/blog/socialiniai-tinklai-rysio-irankis-ar-algoritmo-preke/Mon, 26 Jan 2026 00:00:00 GMTDauguma mūsų kasdien naudojasi socialiniais tinklais, tačiau retai susimąstome, kad tie patys veiksmai – paspaudimas „patinka“ ar įrašo bendrinimas – skirtingose platformose turi visiškai skirtingas reikšmes. Šiandien noriu palyginti populiariausią pasaulyje **„Facebook“** ir **„Mastodon“** (_Fediverse_, Fedivisatos) erdvę. ### 1\. Sekimas: Prenumerata vs. Lentyna - **Facebook:** Kai ką nors sekate, algoritmas jus tiesiog „įdeda į lentyną“. Jūs jam pranešate apie savo pomėgius, o jis nusprendžia, kada ir ar išvis parodys to puslapio naujienas. - **Mastodon:** Čia veikia tikra prenumerata. Jei sekate – matote viską chronologine tvarka. Kūrėjai turi užtikrintą auditoriją, o skaitytojai – ramybę nuo neprašyto turinio. ### 2\. Reakcijos: Grįžtamasis ryšys vs. Masalas - **Facebook:** „Like“ yra ženklas mašinai: „Rodyk man ir kitiems panašiems į mane daugiau tokio turinio“. Tai manipuliacijos įrankis. - **Mastodon:** Žvaigždutė yra skirta tik autoriui. Tai tavo šypsena, ženklas jam, patvirtinimas, kad jis turi skaitytoją. Algoritmas šio skaičiaus nemato, nes jo tiesiog nėra. ### 3\. Komentarai: Diskusija vs. Virusas - **Facebook:** Komentaras algoritmui sako: „Čia vyksta veiksmas, mesk šį įrašą svetimiems žmonėms prieš akis“. Dažnai tai skatina skandalingas diskusijas, nes jos generuoja daugiausia „triukšmo“. - **Mastodon:** Komentaras yra tiesiog diskusija. Tai grįžtamasis ryšys autoriui ir papildymas skaitytojams, neįtakojantis įrašo platinimo mechanikos. ### 4\. Dalinimasis (Boost): Laisva valia vs. Atranka - **Facebook:** Net jei pasidalinsite įrašu, jūsų sekėjai jį pamatys tik tada, jei jis jau turi daug reakcijų. „Facebook“ riboja sklaidą, kad verstų kūrėjus pirkti reklamą. - **Mastodon:** Jei paspaudžiate „Boost“ – visi jūsų sekėjai tą įrašą mato savo sraute. Taškas. Jokia mašina nefiltruoja jūsų noro pasidalinti gera žinia. ### 5\. Temos ir Grupės: Bendruomenė vs. Grotžymės - **Facebook:** Grupių įrašai pasiekia narius vis agresyviau mažėjančiu tempu. Norint išlikti matomam, grupė turi būti nuolat „kaitinama“. - **Mastodon:** Čia dominuoja **#grotžymės**, kurias galima sekti kaip atskirus profilius. Be to, _Fediverse_ turi **Lemmy** (forumo principu veikiančias bendruomenes), kurias galite stebėti tiesiai iš savo Mastodon paskyros. Tai tikra, organiška savivalda. ### 6\. Reklamos: Verslas vs. Informacija - **Facebook:** Visas tinklas sukurtas taip, kad iš jūsų emocijų išspaustų kuo daugiau pelno rodant reklamas. - **Mastodon:** Veikia ne pelno siekimo principu. Reklamų čia nėra, o informaciją apie produktus gaunate tik tada, jei patys pasirenkate sekti įmonę ar gamintoją. Jūs nesate prekė. ### 7\. Privatumas: Skaidrumas vs. Saugumas - **Facebook:** Platforma mato viską – net privačias grupes. Tai erdvė viešajai komunikacijai, o ne paslaptims. - **Mastodon:** Nors čia galite nustatyti kiekvieno įrašo matomumą, svarbu suprasti – Fedivista nėra šifravimo (kaip „Signal“). Skirtumas tas, kad jūsų duomenų neanalizuoja robotai reklamos profiliams kurti, o informacijos prieinamumas paieškos sistemoms priklauso nuo jūsų pasirinktų nustatymų. * * * ### Išvada Pagrindinis skirtumas paprastas: komerciniai tinklai nori, kad jūs kuo ilgiau liktumėte jų programėlėje, net jei tai jus erzina. _Fediverse_ nori, kad jūs rastumėte bendraminčius ir praturtintumėte savo gyvenimą tikru turiniu. Mes galime rinktis: būti algoritmų **žindomais** ar savo skaitmeninio gyvenimo **šeimininkais**.https://minciu.puga.lt/blog/kas-yra-fediverse-fedivisata/https://minciu.puga.lt/blog/kas-yra-fediverse-fedivisata/Wed, 21 Jan 2026 00:00:00 GMT**Fedivisata** – tai ne tiesiog dar vienas socialinis tinklas. Tai kintamo dydžio, nuolat besiplečianti skaitmeninė Visata. Tai erdvė, kurioje bendruomenės ir asmenys susijungia į vientisą visumą, tuo pačiu išlikdami visiškai laisvi ir nepriklausomi. ### Viena kalba: ActivityPub Fedivisatą jungia vienas protokolas, vadinamas **ActivityPub**. Tai bendra kalba, kuria susikalba visi šios visatos gyventojai. > **Bangų metafora:** Protokolas yra tarsi radijo bangos. Jos sklinda erdvėje, spinduliuoja turinį. Tu gali jų nesiklausyti, bet jos yra. O jei nori prisijungti prie pokalbio, tau tereikia „imtuvo“ – savo paskyros bet kurioje Fedivisatos dalyje. * * * ### Namai be didžiųjų savininkų Fedivisata neturi vieno savininko, generalinio direktoriaus ar valdybos. Čia galioja **svečių namų** principas: - **Savarankiškumas:** Kiekvienas gali susikurti savo erdvę arba apsigyventi kažkieno kito įkurtuose svečių namuose (serveriuose). - **Taisyklės ir atsakomybė:** Kiekvienų namų šeimininkas nustato savo taisykles: kokias bangas (kieno turinį) jis nori priimti į savo vidų ir ką spinduliuoti į išorę. - **Saugumas:** Būdamas savininkas, tu gali elgtis savo nuožiūra, tačiau jei tavo signalas tampa triukšmingas ar kenksmingas, kitos erdvės gali tiesiog užverti duris tavo signalui, saugodamos savo bendruomenės ramybę. * * * ### Formų įvairovė Nors kalba viena, saviraiškos formų Fedivisatoje yra begalė. Tai nėra vien tik trumpos žinutės, tai ištisa ekosistema: - **Mastodon** – trumpos mintys ir pokalbiai. - **WriteFreely** – gilūs straipsniai ir tinklaraščiai. - **PeerTube** – vaizdo įrašai ir podkastai. - **Pixelfed** – nuotraukos ir vaizdiniai liudijimai. - **Ir daug kitų įrankių**, skirtų muzikai, knygoms ar renginiams. Visos šios formos tarpusavyje susikalba. Priimdamas (sekdamas) kieno nors turinį savo „namuose“, tu gali matyti visą visatos turinį – nesvarbu, ar tai būtų tekstas, garsas, ar vaizdas. **Fedivisata yra vieta formuotis naujai, laisvai ir oriai visuomenei.**https://minciu.puga.lt/blog/ar-tikrai-mazai-yra-fediverse-siekiamybe/https://minciu.puga.lt/blog/ar-tikrai-mazai-yra-fediverse-siekiamybe/Sat, 10 Jan 2026 00:00:00 GMTPastebiu tendenciją: Fediverse senbuviai nenori didelio žmonių antplūdžio. Man tai panašu į baimę, kad tapsime antruoju „Threads“, „Reddit“ ar „X“, kur triukšmas užgožia mintį, o įžeidimai tampa norma. Senbuvių noras – likti mažu, uždaru ir „saugiu“ rateliu. **Aš manau, kad mažai nėra gerai. Mažai yra tiesiog tylu.** Štai kodėl mums nereikėtų bijoti masės ir kodėl Fediverse niekada netaps tuo, nuo ko visi bėgame: **Čia nėra „Visagalio“ (Algoritmo)** „Threads“ ar „Reddit“ bėda nėra žmonių kiekis. Jų bėda – algoritmas, kuris maitinasi reakcijomis. Ten pyktis ir skandalas yra kuras, nes sistema „mato“, kad tai traukia dėmesį, ir rodo tai visiems iš eilės. Fediverse reakcijos neliepia algoritmui nieko rodyti. Čia „patiktukas“ yra tik mano šypsena autoriui, o ne komanda mašinai „pakišti šitą šlamštą dar tūkstančiui žmonių“. Be algoritmo masė žmonių netampa „rėkiančia minia“ tavo svetainėje – jie lieka tik praeiviais aikštėje. **Tikrasis plitimas yra sąmoningas** Fediverse įrašas plinta tik tada, kai žmogus nusprendžia jį pabūstinti (boost). Tai rankinis, sąmoningas veiksmas. Tai reiškia: - Jei turinys vertas – jis pasieks kitus burbulus. - Jei tai šiukšlės – jos liks dūlėti ten, kur atsirado, nes niekas nenorės jų „nešti“ į savo namus. Daugiau žmonių reiškia daugiau galimybių rasti tuos, kurie „būstina“ tai, kas man įdomu. Mažame rate mes tiesiog pradedame virti savose sultyse arba tampame stovinčiu vandeniu. **Mano filtras – mano atsakomybė** Jei masė pritraukia kenkėjus (o jų bus visada), be kitų mes turime ir galingiausius įrankius: Mute ir Block. Toks jausmas, lyg daug kas nori, kad „tvarką palaikytų kiti“ (pavyzdžiui administratorius), bet laisvame tinkle tvarką palaikai tu pats. Jei tavo srautas tampa toksiškas – tai ženklas, kad metas pasinaudoti savo laisve atsiriboti. Todėl manau, kad mums nereikia mažiau žmonių, mums reikia susirasti esamus įrankius ir brandos juos naudoti. **Pabaigai: Ko aš čia ieškau ir noriu?** Aš nenoriu sėdėti steriliame kambaryje su dešimčia draugų, nes „taip ramiau“. Aš noriu milijonų galimybių surasti tuos, su kuriais man įdomu bendrauti, ginčytis ir augti. Nebijokime „Eternal September“. Be algoritmų mes esame saugūs, o su didesne bendruomene mes pagaliau galime tapti reikšmingu socialiniu tinklu.https://minciu.puga.lt/blog/pasauliui-reikia-socialinio-suverenumo/https://minciu.puga.lt/blog/pasauliui-reikia-socialinio-suverenumo/Tue, 09 Dec 2025 00:00:00 GMT[Straipsnio](https://blog.joinmastodon.org/2025/12/the-world-needs-social-sovereignty/) vertimas Hannah Aubry Elono Musko „X“ platforma [užblokavo Europos Komisijai galimybę reklamuotis](https://www.bbc.com/news/articles/c0589g0dqq7o), tikėtina, reaguodama į 120 mln. eurų baudą už klaidinančią patvirtinimo (verifikavimo) sistemą ir bendrą skaidrumo trūkumą. Esame dėkingi Elonui Muskui, kad jis dar kartą įrodė, kodėl pasauliui reikia atsijungti nuo korporacijų valdomų, centralizuotai kontroliuojamų socialinės žiniasklaidos platformų ir prisijungti prie geresnio būdo būti internete. Pasauliui reikalingas atviras socialinis internetas per Fedivisatą ir „Mastodon“. Pilietinėje visuomenėje vis dažniau raginama viešąsias institucijas investuoti į skaitmeninį suverenumą. Terminas „[skaitmeninis suverenumas](https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/BRIE/2020/651992/EPRS_BRI%282020%29651992_EN.pdf)“ reiškia, kad institucija turi autonomiją ir kontrolę svarbiausiai skaitmeninei infrastruktūrai, duomenims ir paslaugoms, sudarančioms jos buvimą internete. Iki šiol socialinė žiniasklaida nebuvo šio pokalbio dalis. Manome, kad atėjo laikas tai pakeisti. Bet kurioje laisvoje visuomenėje kiekvieno piliečio teisė yra pasiekti ir komentuoti savo vyriausybės naujienas, sprendimus ir argumentus. Tikime, kad vyriausybės pareiga yra užtikrinti šią teisę savo rinkėjams. Viešosios institucijos turėtų bendrauti su savo piliečiais atvirose platformose, o ne tose, kurios reikalauja susikurti paskyrą ir siųsti asmeninius duomenis savo interesų siekiančiai technologijų įmonei. Šiandien institucijos dažnai bendrauja per cenzūruojantį korporacijų filtrą, kurios nesirūpina geriausiais žmonių ar visuomenės interesais. Jos leidžia, kad jų žinutę valdytų nuo realybės atitrūkusių ir per daug apmokamų žmonių, manančių, jog jie turėtų turėti nekontroliuojamą galią, užgaidos. Negalime leisti, kad taip būtų. „Mastodon“ siūlo kelią į priekį bet kuriai institucijai, norinčiai perimti savo komunikacijos kontrolę, ir [mes galime padėti jums pradėti jau šiandien](https://joinmastodon.org/hosting). Viena iš priemonių, kurias šios korporatyvinės socialinės žiniasklaidos platformos naudoja institucijų komunikacijai kontroliuoti, yra algoritmas. Platformos strategiškai sureguliuoja savo algoritmus taip, kad institucijoms būtų sunku, jei ne neįmanoma, pasiekti savo žmones nemokant platformai už reklamą. Musko žingsnis išjungti Europos Komisijos reklamos galimybes atrodo kaip iškreiptas galios demonstravimas reaguojant į teisėtą baudą – toks, kuris efektyviai nutildo svarbų viešojo diskurso kanalą. Turėtume baisėtis, kad bet kuris vienas asmuo gali daryti tokią įtaką santykiams tarp vyriausybių ir žmonių, kuriems jos atstovauja. Turėtume būti ypač susirūpinę, kai tas asmuo apskritai nemano, kad mūsų vyriausybės turėtų egzistuoti. [https://blog.joinmastodon.org/2025/12/the-world-needs-social-sovereignty/post-screenshot.png](https://blog.joinmastodon.org/2025/12/the-world-needs-social-sovereignty/post-screenshot.png) „Mastodon“ chronologinė laiko juosta reiškia, kad jokiai institucijai nereikia manipuliuoti algoritmu, kad informuotų savo žmones. Naudojant grotažymes (hashtags), žmonėms, kuriems rūpi jūsų aptariamos temos, lengva jus rasti. Dar daugiau, jūsų rinkėjams nebūtina būti „Mastodon“ tinkle, kad galėtų sekti jūsų įrašus. Jie gali prenumeruoti naudodami atvirus protokolus, tokius kaip RSS, o [netrukus – ir el. paštu](https://joinmastodon.org/roadmap). Kalbant apie pačią baudos priežastį – liūdnai pagarsėjusias „X“ mėlynas varneles, t. y. verifikaciją – „Mastodon“ taip pat siūlo geresnį būdą. Mes įgaliname žmones [patvirtinti savo tapatybę](https://joinmastodon.org/verification) susiejant socialinį profilį su oficialia (ar asmenine) svetaine. Tai leidžia užtikrinti didesnį skaidrumą ir pasitikėjimą nei kliaujantis dažnai abejotinos reputacijos vienos korporacijos verifikavimo praktikomis, ypač tokios, kuri yra pasirengusi parduoti reputaciją už nedidelį mėnesinį mokestį. (Tuo tarpu kita korporatyvinė socialinės žiniasklaidos platforma uždirbo 16 mlrd. JAV dolerių, 10 % savo 2024 m. pajamų, [iš reklamų, skirtų sukčiavimams ir draudžiamoms prekėms.](https://www.reuters.com/investigations/meta-is-earning-fortune-deluge-fraudulent-ads-documents-show-2025-11-06/)) Eroje, kur informacija yra galia, liūdna matyti, kaip mūsų institucijos taip smarkiai pasiduoda pramonės ir individų užgaidoms. Priešingai elgiasi Europos Komisija, kuri rodo pavyzdį prisiimdama atsakomybę už socialinį suverenumą savo žmonių vardu. Jie turi nuosavą „Mastodon“ instanciją, [ec.social-network.europa.eu](https://ec.social-network.europa.eu/about), kad tiesiogiai pasiektų europiečius ir laikytų juos gerai informuotus. „Mastodon“ didžiuojasi galėdami padėti jiems valdyti techninę šio proceso pusę. Jei esate Fedivisatos narys ir norėtumėte matyti, kad jūsų vyriausybė valdytų savo socialinį suverenumą, raginame susisiekti su savo vietos atstovu ir paaiškinti, kodėl manote, kad jie turėtų pradėti naudoti atvirus socialinės žiniasklaidos tinklus, tokius kaip Fedivisata. [Čia](https://mastodon.social/@Mastodon/115689200885022091), „Mastodon“ tinkle, pradedame giją su ištekliais, padėsiančiais jums susisiekti su savo vietos atstovu. Padarydami naujienas ir tiesą priklausomas nuo reklamos biudžetų, sukūrėme aplinką, kurioje bet koks naratyvas gali laimėti, jei tik pasakotojas nori už tai mokėti. Jei leisime šioms sąlygoms tęstis, paliksime nuošalyje balsus, kurie iš tikrųjų svarbūs: žmones ir jų viešąsias institucijas. Kritiškai svarbu, kad tie balsai nebūtų nutildyti amžiams. Fedivisatos pažadas yra geresnio kelio į priekį pažadas: laisvo nuo reklamų ir manipuliuojančių algoritmų, vietos, sukurtos tokių ir tokiems žmonėms kaip jūs, kuriems mūsų suverenumas yra teisė, o ne privilegija. Mums visiems reikės dirbti išvien, kad sukurtume geresnį būdą būti internete. Jei norite paleisti savo instanciją ar turite idėjų, kaip galėtume paskatinti daugiau institucijų perimti savo socialinio suverenumo kontrolę, susisiekite su mumis adresu [hello@joinmastodon.org](mailto:hello@joinmastodon.org).https://minciu.puga.lt/blog/socialiniai-tinklai-kur-mes-pasiklydome-ir-kodel-fedivisata-yra-kelias-namo/https://minciu.puga.lt/blog/socialiniai-tinklai-kur-mes-pasiklydome-ir-kodel-fedivisata-yra-kelias-namo/Mon, 24 Nov 2025 00:00:00 GMTPo to, kai atradau Fedivisatą, neapleidžia mintys, kodėl masės vis dar naudoja komercinius socialinius tinklus ir paklūsta jų labai nepalankioms taisyklėms. Pamėginsiu šias mintis sudėti, kad pagaliau galėčiau atlaisvinti savo galvą kitiems pasaulio klausimams. 😉 Mano akimis, socialiniai tinklai tėra dar vienas informacijos kanalas. Jei grįžtume į istoriją, matytume aiškią evoliucijos seką: - Knygos. - Laikraščiai. - Radijas. - Televizija. - Laiškai. - Telefono pokalbiai. - Interneto forumai / El. paštas. Visa tai – informacija, jos gavimas ir (arba) atgalinis ryšys. Kaip ji keliauja, kaip greitai galima atsakyti, susisiekti su autoriumi ar pasidalinti su kitu – visa tai priklauso nuo pasirinkto kanalo. Pavyzdžiui, knygos autoriui laišką galima parašyti per knygos leidyklą. Socialiniai tinklai visa tai turėjo paversti gražiu, etišku ir trumpiausiu keliu tarp žmonių. Nereikia laukti kelias dienas, galima apsieiti be tarpininkų. Deja, viskas pasikeitė, kai įsikišo pinigai ir pelno godumas. Šie gigantai rado naują prekę: mūsų dėmesį ir mūsų duomenis. Taip mes tapome ne klientais, o jų produktu. ### **Algoritmai ir „Like“ mygtuko spąstai** Godumas įvedė algoritmus. Socialinių tinklų savininkų tikslas tapo ne sujungti, o išlaikyti žmogų kuo daugiau laiko praleidžiantį žiūrint į ekraną. „Like“ mygtukas turbūt ir buvo ta blogybių pradžia. Jo nebuvo nei forumuose, nei juo labiau elektroniniame laiške. Jei jau reaguodavai, tai turėjai parašyti kažką bent šiek tiek prasmingo. „Like“ paspaudimas turėjo būti paprastu įvertinimu, o tapo valiuta, kuria perkame dėmesį. Tuo pačiu tai signalas algoritmui, kad šis turinys išlaikys dėmesį. Nebereikalingas komentaras, nereikalinga diskusija: pamatei, „palaikinai“, žiūri kitą. Dabartinė situacija pažengė tiek, kad tapo tiesiog juokinga, jei nebūtų graudi. Turime milžiniškus „Facebook“ puslapius su tūkstančiais sekėjų, bet be perkamų reklamų („adsų“) turinį pamato vos keli šimtai žmonių – nebent turinys skandalingas, kontroversiškas. Verslas ir žiniasklaida moka duoklę „Metai“ ar kitiems gigantams vien už tai, kad pasiektų savo pačių suburtą auditoriją. Skaitmeninio turinio kūrėjai įrašus rašo ne skaitytojui, o pirmiausia algoritmui. Rimtesnis turinys tampa per sunkus iškilti į paviršių, todėl nusėda ant sunkiai pasiekiamo dugno, o mėšlas lengvai plaukia paviršiuje. Mes mindžiukuojame toje pačioje mėšlo baloje, nes visi esame čia. Ir kol žiūrėsime tik ten, kur didžiausia auditorija, tol toje baloje ir liksime. ### **Žingsnis į šoną – atgal prie ištakų** Ką daryti, ar reikia kurti naują, kitokį socialinį tinklą? **Ne**, mums nereikia kurti naujo socialinio tinklo. **Jis jau yra. Tai Fedivisata.** Daugelis mano, kad tai žingsnis atgal nuo išpuoselėto „Facebook“ ar „Instagram“ arba kad tai pernelyg sudėtinga, nes nėra vieno serverio, vieno vardo. Taip, tai žingsnis nuo esamos situacijos, tai žingsnis iš priklausomybės į šoną, bet jis veda į interneto ištakų kelią, kur valdė ne produktai, o protokolai. Į tai, koks internetas turėjo būti: decentralizuotas, be vieno ar kelių gigantiškų savininkų, be sekimo, be manipuliacijų, kur mano duomenys priklauso man. Tačiau tam reikia įdėti daug sunkaus darbo. Darbo, kaip ir su kiekviena priklausomybe: pirmiausia pripažinti ligą, o tada išgyti pačiam ir tuomet padėti kitiems ištrūkti iš algoritmų įtakos bei grąžinti juos prie tikro bendravimo skaitmeninėmis priemonėmis. ### **Mažiau patogumo – daugiau privatumo (ir ramybės)** Fedivisata nėra tokia blizganti kaip komerciniai socialiniai tinklai, bet ji veikia kitaip. Čia nėra vieno stebuklingo algoritmo, kuris už tave nuspręstų, ką tau šiandien „reikia“ pamatyti. Be to, čia nėra vartotojo profiliavimo ar duomenų rinkimo, skirto tikslinei reklamai pateikti. Daugelis skundžiasi, kad tai „mažiau patogu“. Reikia rasti serverį, prie kurio prisijungti, ne viskas paduota lyg ant lėkštutės. Bet mažiau patogumo reiškia daugiau privatumo ir kontrolės. Fedivisatos filosofija paprasta: galite turėti vieną profilį viskam ir iš jo sekti skirtingose Fedivisatos sistemose esančius profilius. Arba, kas geriau, galite susikurti atskirus profilius pagal kontekstą, gyvenimo būdą, bendraminčius – ypač jei ketinate ne tik skaityti, bet ir kurti skaitmeninį turinį. Įsivaizduokime sistemą, kurioje bendraujame nepersipindami atskiruose profiliuose (kiekvienas turintis savo prisijungimą): - **Asmeninis privatus:** bendravimui su artimiausiais asmenimis. - **Asmeninis viešas:** diskusijoms su žmonėmis, kurių gal net nepažįstate, ir kuriems nebūtina žinoti jūsų privačių nuostatų. - **Knygų klubo profilis:** skirtas tik literatūrai, galbūt pagal mėgstamą žanrą. - **Bendruomenės profilis:** skirtas vietos džiaugsmams ir problemoms spręsti. - **Darbinis profilis:** skirtas verslo įmonės ar pareigybiniam bendravimui su klientais ar jų informavimui. Taip atsiranda aiškios ribos – ką rašai ir ką matai. Fedivisatoje nėra algoritmų, kurie paslepia turinį, todėl FOMO (baimė kažką praleisti) dingsta, nes įrašai neprapuola. Sekėjai gali pamatyti visus įrašus, kuriuos seka. Jie guli chronologine tvarka. Gali pratęsti skaitymą nuo ten, kur baigei. Gali skirti skirtingą laiką skirtingiems pomėgiams, nebijodamas, kad darbo reikalai užgoš laisvalaikį. ### **Fedivisata suteikia laisvę ir ramybę** Tačiau pirmiausia turime suprasti, kas yra laisvė ir kas yra ramybė šiame kontekste. **Daugiau laisvės** – tai ne begalinė laisvė be atsakomybės. Tai laisvė pačiam nuspręsti, ką nori rašyti ir skaityti, ir atsakyti už savo sprendimą. Jei rašymas agresyvus, tokį profilį skaitytojai, kuriems toks tonas nepatinka, ramiai užblokuos, tačiau jūs galite rasti ir bendraminčių. Kiekvienam savo ratas. **Ramybė** – tai nerimo nebuvimas, nes žinai, ką kontroliuoji. Kai žinai, kad tavo srautas priklauso tau, o ne algoritmui, ateina ramybė. ### **Pabaigai** Tikiu, kad su laiku noras žiūrėti algoritmų suvirškintą turinį mažės. Nes tikras bendravimas, net jei jis reikalauja šiek tiek daugiau pastangų, visada yra vertingesnis už triukšmą. Todėl noriu paprašyti: grįžkime prie bendravimo.https://minciu.puga.lt/blog/geriausia-ka-galite-padaryti-del-fedivisatos/https://minciu.puga.lt/blog/geriausia-ka-galite-padaryti-del-fedivisatos/Sun, 06 Apr 2025 00:00:00 GMTBeskaitydamas Lemmy užtikau įrašą kurį pamačiau, kad verta pasidėti ateičiai. Todėl išsiverčiau ir pasidedu čia ## Geriausia, ką galite padaryti dėl fedivisatos, tai tiesiog būti geranoriškais. Fedivisata yra maža, ir tai yra ir palaima, ir prakeiksmas - viena iš kelių palaimų yra ta, kad mažesnėje erdvėje mes visi individualiai turime didesnę įtaką šios erdvės kultūrai. Šioje bendruomenėje (ir apskritai lemmy) daug diskutuojama apie tai, kaip auginti fediversą, ką tobulinti, tačiau paprastas dalykas, kurį galite padaryti dėl fedivisatos, yra tiesiai prieš mūsų akis. - Būkite malonūs - Paklauskite žmonių, ką jie galvoja ir kodėl - Į žmones, su kuriais nesutinkate, žiūrėkite smalsiai, o ne priešiškai (EDIT: ne, tai ne konkrečiai apie nacius. Aš suprantu, jie yra pirmas dalykas, kuris ateina į galvą. Nesakau, kad turite pritarti naciams, tik sakau, kad būkite malonūs savo kolegoms lemitams). - Įsitraukite nuoširdžiai - Paklauskite savęs, ar galite pasakyti ką nors gražaus Padarykite šią mažą erdvę verta būti joje Platforma gyvuoja arba miršta dėl to, kas joje yra, ir dažnai mes kalbame apie "turinį" arba pranešimus - o mes galbūt niekada neturėsime tiek turinio, kiek jo turi reddit. Tačiau turinys ir pranešimai nėra vienintelis dalykas, kurį siūlo tokia platforma - ji taip pat siūlo žmones. Ji siūlo bendruomenę ir bendravimą su žmonėmis. Kultūra ir bendruomenė yra lemmy ir fediverse didžiausias išskirtinumas, ir mes visi turime atlikti tam tikrą vaidmenį formuojant šios erdvės kultūrą. Didžiausias dalykas, kurį galite padaryti, kad padėtumėte fediverse, tai padaryti ją verta būti vieta. Autorius: [https://lemmy.world/u/Cris\_Color](https://lemmy.world/u/Cris_Color)/ Originalas publikuotas: [https://lemmy.world/post/27824597](https://lemmy.world/post/27824597)https://minciu.puga.lt/blog/fedivisatos-trukumas/https://minciu.puga.lt/blog/fedivisatos-trukumas/Sun, 23 Mar 2025 00:00:00 GMTKad ir kaip bežavėtų Fedivisata, tačiau yra dalykų kurie stebina blogąja prasme, liūdina ir net nuvilia. Kai sužinojau apie ją ir pradėjau domėtis, vienas iš privalumų buvo, kad gali pasirinkti sau patogią Fedivisatos platformą ir dalyvauti iš jos visoje joje. Ir tuomet, kuo daugiau gilinuosi tuo labiau suprantu kokia fragmentuota ji yra. Kaip nepatogu ja naudoti ir todėl sunku įtikinti kitus, mažiau besidominančius IT, ateiti į ją. Galima susitaikyti, kad iš Lemmy negali sekti profilių. Bet kodėl iš Lemmy negalima sekti PeerTube kanalo? Kodėl Mastodon'e nematai pilno Lemmy įrašo, o tik nuorodą į jį? Kodėl Mastodon'e negalima PeerTube vaizdo įrašo matyti tokiu pat būdu kaip ir Mastodon vaizdo įrašo. Ir panašiai. Protokolas vienas, bet atvaizdavimas skirtingas, kas nėra blogai, bet tuo pačiu ir suderinamumo praktiškai nėra daug. Mano nuomone viskas smarkiai pajudėtų jei žmonės net nejaustų kur yra padarytas įrašas. Kaip ir šis – Mastodon'e atrodo kaip ilgas Mastodon įrašas, nors yra paskelbtas Wordpress'e. Tuomet tai tikrai taptų atsvara komerciniams, centralizuotiems socialiniams tinklams. @lietuva@group.lthttps://minciu.puga.lt/blog/isjunkite-savo-laiko-juosta-nebeleisk-algoritmams-formuoti-jusu-mastyma/https://minciu.puga.lt/blog/isjunkite-savo-laiko-juosta-nebeleisk-algoritmams-formuoti-jusu-mastyma/Sun, 09 Mar 2025 00:00:00 GMTTom Usher @tomusher@mastodon.social Vertimas iš [https://usher.dev/posts/2025-03-08-kill-your-feeds/](https://usher.dev/posts/2025-03-08-kill-your-feeds/) Mus verda kaip varles. Tai įvyko palaipsniui, po vieną algoritmo pakeitimą. Tai, kas prasidėjo kaip būdas užmegzti ryšį su draugais, tapo sistema, kuri socialinę žiniasklaidą valdančioms korporacijoms suteikia galimybę kontroliuoti, ką vartojame, ir subtiliai formuoti mūsų mąstymą. Tokias programėles kaip "Facebook" ir "Instagram" galėjome valdyti savo pasirinkimais. Jos tapo kasdieniu patogumu, dėl kurio pasaulis atrodė šiek tiek mažesnis ir artimesnis, nes į vieną vietą subūrė žmones, kurie mums rūpėjo. Tačiau šių bendrovių požiūriu tai yra problema. Mūsų asmeninis pasaulis, mūsų draugai, šeima ir ryšiai yra baigtiniai. Kai peržiūrėsime, programėlę atidėsime. Tai blogai verslui. Socialinės žiniasklaidos bendrovėms reikia, kad mes naršytume jų programėlėse tol, kol jos gali mus ten išlaikyti. Daugiau žvilgsnių į skelbimus - daugiau pinigų. Todėl jos šiek tiek sužaidžia sistema. Pakankamai ilgai lankėte mielų šuniukų nuotraukas, jie žino kas jums patinka. Netrukus šiuos baigtinio turinio kanalus pakeitė begalinis algoritminis turinys, ištrauktas iš milijonų naudotojų, kurie stengiasi optimizuoti savo įrašus, kad juos užfiksuotų visagaliai algoritmai. Algoritmai, kurie mums visiškai nesuprantami. Mokslinėje fantastikoje įsivaizduojamos megakorporacijos, smegenų implantais kontroliuojančios mūsų protus. Kai kurie nerimauja, kad įmonės jau mūsų klausosi. Tačiau joms to nereikia - jos jau kontroliuoja mūsų akis. "TikTok", "Instagram" ir kt. kūrėjai įgijo galimybę kontroliuoti tai, ką matome. Tai, ką matome, daro didelę įtaką mūsų mąstymui. Jie žino, kad jų srautas mus pykdo, žino neigiamą poveikį mūsų psichikos sveikatai (ypač paauglių) ir žino, kad daro įtaką mūsų nuomonei. Galia formuoti tai, ką matome, suteikia galimybę formuoti tai, kuo tikime. Nesvarbu, ar tai būtų sąmoningas manipuliavimas, ar lėtas algoritminių rekomendacijų šliaužimas, įsitraukimą skatina pasipiktinimas, o pasipiktinimas gimdo ekstremizmą. Dėl to susidaro grįžtamasis ryšys, kuris izoliuoja naudotojus, stiprina įsitikinimus ir menkina priešingus požiūrius. Gyvename laikais, kai gebėjimas susidaryti savo nuomonę yra kaip niekada svarbus. Žinoti, kaip gauti ir atpažinti teisingą informaciją, yra labai svarbus įgūdis. Alekas iš "Technology Connections" tai vadina algoritminiu pasitenkinimu, turėdamas omenyje didėjantį mūsų nesugebėjimą pažvelgti už algoritmo sukurto burbulo ribų. Socialinės žiniasklaidos bendrovėms tai nerūpi, vienintelis asmuo, kuris suinteresuotas tai ištaisyti, esate jūs. ## Susigrąžinkite valdžią Laikas susigrąžinti mąstymo kontrolę. Nustatėme problemą, dabar metas imtis veiksmų. Ne visi turime tiek laisvės, noro ar valios, kad galėtume visiškai išbraukti socialinę žiniasklaidą iš savo gyvenimo. Ji vis dar yra mūsų draugų buvimo vieta, retkarčiais atitraukianti dėmesį nuo realybės ir pramoga. Norint sustabdyti šią įtaką, nereikia tapti skaitmeniniu atstumtuoju. Taigi, ką galime padaryti? 1. Eikite tiesiai į šaltinį - jei jums patinka konkretus "TikTok" kūrėjas, "Facebook" puslapis ar "YouTube" kanalas, praleiskite laiko juostą ir eikite tiesiai į jų puslapius. Apsvarstykite galimybę atskirai išsisaugoti jų profilius žymų pagalba. 3. Išmokite rasti informacijos ir pramogų be laiko juostos - pabandykite rasti kūrėją, kuris kuria vaizdo įrašus arba rašo dominančia tema, ir neieškokite jo laiko juostoje. 5. Naudokitės platformomis ir platformų funkcijomis, leidžiančiomis valdyti savo patirtį - "Instagram" "Sekimo" juosta, "YouTube" prenumeratos puslapis, "Bluesky", "Mastodon" ir RSS kanalai. 7. Atkreipkite dėmesį į įsitraukimo spąstus - atpažinkite, kaip algoritminiai kanalai yra sukurti taip, kad jus įtrauktų ir priverstų "skrolinti". Atsikvėpkite ir sustabdykite ciklą. 9. Jei skaitote šį straipsnį, jau žinote, kad tai yra problema. Jūsų draugai ir šeimos nariai gali nežinoti, kaip jų laiko juosta manipuliuoja jų dėmesiu ir įsitikinimais. Jei nesikišite, nuomonių radikalėjimas ir pasekmės, kurias jau matome, tik didės. Internetas turi tarnauti jums, o ne atvirkščiai. Susigrąžinkite kontrolę. Išjunkite savo laiko juostas, kol jie nenužudė jūsų gebėjimo mąstyti savarankiškai.https://minciu.puga.lt/blog/fedivisata-ir-vienas-profilis/https://minciu.puga.lt/blog/fedivisata-ir-vienas-profilis/Sat, 08 Mar 2025 00:00:00 GMTMan tikrai labai patinka Fedivisata ir jos galimybės, bet yra dalykų kuriuos girdžiu apie ją ir kurie ne visada atitinka tikrovę. Vienas iš Fedivisatos žadamų privalumų, kad užtenka vieno profilio ir galima visur sekti, komentuoti.Savo kelionę Fedivisatoje pradėjau nuo Mastodon ir, pamėginus, tikrai pavyko pakomentuoti po Peertube vaizdo įrašu, po Pixelfed nuotraukom, Lemmy bendruomenėje. Ir panašu, kad galima patvirtinti šią tiesą. Tačiau su Mastodon profiliu neįkelsi nei Peertube vaizdo įrašo, nei Pixelfed nuotraukos, ar Lemmy bendruomenės įrašo. Vadinasi jei užtenka vieno profilio, tai pasirenku sau tinkamą platformą ir iš jos gali sekti kitose Fedivisatos platformose esamą turinį. Deja. Neturiu Peertube, bet iš Lemmy tikrai negali to daryti, ką gali atlikti iš Mastodon. Turėdamas Lemmy profilį niekaip nepaseksi profilio, nei Mastodon, nei Pixelfed, nei Peertube, nes Lemmy yra sekamos bendruomenės. Todėl norint aktyviau dalyvauti Fedivisatoje reikia turėti daugiau profilių nei vieną. Arba, jei būtinai norisi turėti tik vieną profilį, pasirinkti Mastodon arba Friendica platformas, kurios suteiks daugiausiai dalyvavimo galimybių. @lietuva@group.lt