Minčių pūga

Jau esu bandęs paaiškinti kas yra Fedivisata, bet vis atrodo, kad nepilnai ir neaiškiai. Tai dar vienas bandymas kiek kitu būdu.

Istorija: Nuo laisvės iki skaitmeninių narvų

Atviri protokolai

Pradžioje kompiuteriai buvo izoliuoti – veikė tik lokaliuose tinkluose. Norint susisiekti su išore, prireikė „paštininkų“, kurie tarpusavyje kalbėtų viena kalba. Techniškai ši kalba vadinama protokolu. Viskas kūrėsi ant atvirumo principo: bet kas galėjo pasistatyti savo serverį, įsidiegti paštininko programą ir tapti bendros sistemos dalimi. Jei nenorėjai nuosavo serverio – tiesiog jungiaisi prie svetimo. Visi kalbėjo ta pačia kalba.

• El. paštas: Nesvarbu, ar tavo dėžutė sukurta universiteto kompiuteryje, senajame „Yahoo!“ ar nuosavame domene. Tu gali parašyti bet kam. Nėra jokio vieno savininko, kuris valdytų visą el. paštą ar galėtų uždrausti kito serverio naudotojams pasiekti tave.
• Usenet: Pirmieji decentralizuoti diskusijų forumai ir grupės, veikusios be korporacijų priežiūros.

Pusiau uždaros sistemos

Vėliau atsirado pirmieji milžinai. Tokie paslaugų teikėjai kaip AOL (kuris vienoje vietoje davė ir internetą, ir pokalbių kambarius) arba Yahoo! ir Hotmail (išpopuliarinę nemokamą el. paštą masėms). Šios sistemos išaugo tiek, kad didžioji dalis vartotojų žinučių suko ratą jų pačių serverių viduje. Visgi, jos dar nebuvo visiškai izoliuotos ir gerai bendravo su išoriniu pasauliu: iš AOL ar „Yahoo!“ sistemos vis dar galėjai laisvai išsiųsti laišką į bet kurį kitą pasaulio serverį ar įmonės paštą. Sienos pradėjo kilti, bet durys dar buvo atviros.

Dabartis: Žvejų tinklai ir algoritmų diktatūra

Socialiniai tinklai kaip uždari narvai („Facebook“, „Instagram“, „X“, „TikTok“)

Augdamos didžiosios platformos suprato finansinę tiesą: didžiausias pelnas pasiekiamas tada, kai naudotojas niekada neišeina iš jų teritorijos. Jos sukūrė patogius įrankius informacijai gauti ir bendrauti, tačiau visiškai atsisakė „paštininko į išorę“ funkcijos. Šiandien negali iš „Facebook’o“ parašyti žinutės į „Instagram“ (nors abi priklauso tai pačiai „Meta“) arba iš „X“ komentuoti „YouTube“ vaizdo įrašo. Pavadinimas „socialiniai tinklai“ įgavo kitą prasmę – tai tapo žvejų tinklais, skirtais sugauti naudotoją, monetizuoti jo dėmesį ir uždaryti jį korporacijos taisyklių bei algoritmų rėmuose.

Esminė problema: Jei platforma nusprendžia keisti algoritmą, tu prarandi pasiekiamumą. Jei platforma blokuoja tavo anketą, tu prarandi visus savo sekėjus ir turinį be galimybės juos perkelti kitur.

Ši sistema sulaužė net informacijos sklaidą. Žinių portalai, norėdami pasiekti skaitytoją, priversti daryti įrašus uždarose platformose ir maldauti užsukti pas save. Kadangi platformų algoritmai specialiai smaugia įrašų su išorinėmis nuorodomis sklaidą, gimė absurdiškas standartas „nuoroda komentaruose“. Mokėti už kiekvieno įrašo reklamą – ekonomiškai nenaudinga. Nekomercinės organizacijos nukentėjo dar labiau. Daugelis jų tiesiog apleido savo svetaines ir visą informaciją skelbia, pavyzdžiui, tik „Facebook’e“. Taip komerciniai tinklai nemokamai siurbia visuomenės turinį, didina savo įtaką ir diktuoja sąlygas.

Fedivisata: Sugrąžinta interneto logika

Matydami šią skaitmeninę monopoliją, atviro kodo kūrėjai sugrįžo prie pradinės interneto idėjos ir sukūrė ActivityPub protokolą. Tai yra bendra kalba, kuria vėl kalba visa Fedivisata. ActivityPub leido sukurti ekosistemą, kurioje visiškai skirtingos platformos veikia kaip vienas organizmas:

• „Mastodon“ (tekstinė aplinka, alternatyva „X“)
• „Pixelfed“ (vaizdo turinys, alternatyva „Instagram“)
• „Lemmy“ (diskusijų forumai, alternatyva „Reddit“)
• Ir dešimtys kitų sistemų.

Kaip tai veikia praktiškai?

Viskas veikia el. pašto principu, tiesiog perkeltu į socialinę mediją. Turėdamas paskyrą „Mastodon“ serveryje, tu gali sekti kūrėją, kuris naudojasi „Pixelfed“ arba „Lemmy“. Jo įrašus matysi savo sraute ir galėsi juos komentuoti tiesiai iš savo paskyros. Tau nereikia kurti dešimties profilių skirtingose korporacijose – tu renkiesi savo serverį (arba pasileidi nuosavą), bet lieki sujungtas su visu pasauliu. Fedivisata nėra viena programėlė ar konkuruojanti svetainė. Tai sugrįžimas prie atvirų interneto standartų, kur tu kontroliuoji savo duomenis, o ne algoritmas kontroliuoja tave. Čia galima laisvai dėti nuorodas ir kviesti žmones skaityti ten, kur jie gali laisvai, be tarpininkų bendrauti tarpusavyje.

Žinoma Fedivisata nėra stebuklinga piliulė. Čia nėra centrinio moderatoriaus, kuris išvalys tavo srautą, ir nėra korporacijos, kuri nemokamai pasirūpins serverio saugumu. Laisvė čia reiškia atsakomybę: organizacija ar bendruomenė turi pati išlaikyti savo skaitmeninį suverenitetą arba pasitikėti pasirinkto serverio administratoriumi.