Mokyti liūtą būti vegetaru, arba kodėl nepakeisime Babelio

Jau paskelbtas popiežiaus Leono XIV enciklikos lietuviškas vertimas. Laukiau jo ir galimų įžvalgų apie didžiąsias skaitmenines platformas, bet ilgainiui supratau, kad mano lūkesčiai neturi jokio pagrindo.

Nuo gegužės mėnesio, kai dokumentas pasirodė kitomis kalbomis, atitinkamos išvados taip ir nebuvo padarytos. Perskaičius encikliką dar kartą, tapo aišku, kodėl. Popiežius teisingai įvardija problemą, sulygina ją su Babeliu ir vaizdžiai pasiūlo alternatyvą – Nehemijo kelią. Tačiau praktiniame lygmenyje siūloma ir toliau statyti tą patį Babelį, tik tikintis, kad tai bus daroma „Nehemijo būdu“.

Tai prilygsta prašymui liūtui tapti vegetaru. Teoriškai skamba gražiai, realybėje – neįmanoma.

Jei iš tiesų renkamės Nehemijo kelią, neprašome keisti taisyklių Babelio viduje. Tiesiog kiekvienas imamės darbo ir statome savo sienos atkarpą.

Realybėje tai reiškia ne atskaitomybės ir skaidresnių algoritmų reikalavimą iš „Facebook“, o savo tinklų kūrimą Fedivisatoje, kur algoritmas yra skaidriausias iš galimų – grynai chronologinis.

Tik tada gali prasidėti tikri pokyčiai kai darai pats, o ne prašai kito pasikeisti.