Jau neatsimenu kelintais metais, kai išgirdau apie Facebook, susikūriau jame anketą. Užėjau, pasidairiau ir netadęs nei vieno lietuviškai kalbančio uždariau. Po kiek laiko Lietuva išgirdo apie jį ir pradėjo rastis nemažai lietuvių jame.
Po kiek laiko prisijungiau vėl ir tuomet prasidėjo kiek aktyvesnis jo naudojimas. O dar po kelių metų jau galėjau surinkti klasiokus, gimines, bendradarbius ir pan.
Jei būti pilnai sąžininingu Facebook’o pagalba pavyko sudaryti ganą platų giminės medį, surinkti žmonių kontaktus turint 20 metų senumo giminės susitikimo medį.
Bet tuomet Facebook buvo kitoks nei yra dabar. Tuomet jei kažką sekdavai, tai ir sraute pamatydavai ką jis/ji parašė. Jei budavai fb grupėje tai ir įrašus esančius joje pamatysi net neužėjęs į ją.
O dabar. Sekami puslapiai ir profiliai yra ne tai ką tau parodys sraute, o informacija algoritmui, kad galėtų pasiūlyti tau pritaikyta reklamą, o tam kad ilgiau išbūtum jame vis siūlo panašius kitus puslapius. Ir žinoma jei ilgai būsi aktyvus vartotojas tuomet yra tikimybė, kad parodys ir įrašus iš sekamų profilių.
Jei turi susikuręs puslapį tai norint kad tavo sekėjai pamatytų tavo įrašus turi mokėti pinigus.
Po kiek laiko pamatai, kad sėdėjimas Facebook programėlėje tik smarkiai vargina, neša pinigus tik pačiam Facebook’ui, o pats esi produktas.
Tuomet per daug nesidomint nugirdau žodį fedivisata (arba fediverse). Nutariau pasižiūrėti kas tai per dalykas. Ir bent kol kas mintys tokios: lyg ir perspektyvu, bet vėl nėra žmonių.
O ką jame sužinojau ir kas tai yra – galbūt kitą kartą.
Tekstas pirmą kartą skelbtas: https://paper.wf/kestutisk/bandymas-atsisveikinti-su-facebook
Parašykite komentarą